Vasarą Zyplių dvare klesti menas
Šiemet beveik dvi savaites Zyplių dvaro ansamblyje bruzdėjo kūryba. Sakytume darbostogoms apsistojo menininkai iš Lietuvos, Sakartvelo, Latvijos ir Lenkijos atstovai, tačiau vargu ar įkvėpimas turi darbo laiką. Jau ne kartą Zyplių dvaro oficina tapo namais ilgėliau viešintiems mūsų krašte, bet tokio įsiliejimo į dvaro aplinką ir tokio noro pažinti kuo daugiau, dar nematėme. Nuo amatininkų namelio iki vynuogyno – visos erdvės buvo išvaikščiotos, išklausyta jų istorija, sugaudyti saulės atspindžiai ir sugerti įspūdžiai, kurie neišvengiamai liko kūrėjų darbuose. Nuo 1998-ųjų kas antrus metus Šakių rajone vykstančiame plenere „Kalbanti žemė“ susirinkę menininkai 12 – ąjį kartą įsikūrė būtent čia.
„Be tiesioginio kūrybinio darbo, keliavome po Sūduvą, lankėme parodas, muziejus, piliakalnius, klausėmės muzikos, mėgavomės pirties malonumais ir šiaip, smagiai bendravome,“ – pasakoja šakietė Lolita Rūgytė pabrėždama, jog ilgus metus puoselėjamo projekto tikslas – kviesti į savo miestą kūrybos žmones, kurie padėtų matyti jį gražesnį, intelektualesnį, dvasingesnį, tiek vizualine, tiek vidine prasme tarsi atrasti iš naujo.
Ekatarine Eka Tsintsadze sako čia labiausiai įkvėpta aplinkos, spalvų, išsaugotų sienų dekoro elementų. Ji pirmą kartą lankosi Lietuvoje, tad didžiausią įspūdį paliko gamta. Ir, žinoma, žmonės. „Nauji ryšiai, kitų kultūrų, meno bei istorijos pažinimas būtinas kurstant įkvėpimą,“ – džiaugiasi menininkė iš Sakartvelo. To ji ir tikėjosi atvykdama, tačiau Zypliai nustebino išskirtiniu paveldo puoselėjimu per gyvą jo pažinimą: nuo įveiklintų pastatų iki istorinės virtuvės. Ji gyrė išpuoselėtą dvaro aplinką ir juntamą pagarbą, kurią skleidžia čia dirbantieji pristatydami skirtingas dvaro erdves. „Mano drobėse aiškiai matosi, kad įkvėpimo sėmiausi iš jūsų poezijos, architektūros ir gamtos,“ – pasakoja Ekatarine. Ji visą plenero laiką aktyviai dalinosi įspūdžiais socialiniuose tinkluose, bei tikisi čia grįžti, tik jau su artimaisiais.
Viešnios iš Latvijos Veronika Plaude pažintis su Lietuva prasidėjo nuo 1996 metais Vilniuje vykusio festivalio „Baltika“, kur dalyvavo kaip fotografė. Mat jos kūrybinis kelias prasidėjo nuo juodai baltų portretų, kuriuos mielai fiksuoja ir dabar. Ji yra baigusi Latvijos meno akademiją, stiklo meną, tad emocijų trapumas jai išlieka svarbus. Ko gero dėl to ji lieja akvarele. Menininkė prisipažįsta vengianti duoti savo darbams pavadinimus, kad kiekvienas žiūrovas galėtų išjausti ir rasti kažką sau.
„Kaip galima neaplankyti kaimynų?“ – klausia besišypsodama kita latvė – Dace Matisone. Ji taip pat Lietuvoje lankėsi jau keletą kartų su Erasmus projektais. Į Zyplius jas atviliojo ne tik oficialus kvietimas, bet ir galimybė įgyti naujų patirčių, užmegzti kontaktus, rasti galimybių bendradarbiavimui. Menininkės prisipažįsta, kad nebuvo tiek svarbu, kur pleneras vyks, nes 10 dienų skirti menui – ne menka pramoga dirbančioms daugiavaikėms mamoms. „Pušynai, javų laukai, spalvos ir jausmas pas mus lygiai toks pats. Ko gero, tai labiausiai ir stebina bei įkvepia,“ – dalinasi įspūdžiais menininkės. Viešnagė Zyplių dvare joms priminė ne tik išpuoselėtas panašias vietas Latvijoje, bet ir laikus, kai menininkai gyveno tik iš mecenatų malonės. Pasak jų, verta tuo didžiuotis: „Visus, kurie restauruoja ir remia meną, reikia tik pasveikinti.“
Glaudūs ryšiai su Zanavykų muziejumi ir Zyplių dvare veikiančiu Lukšių kultūros centru svečiams leido pajust ne tik privilegijas, kurios juntamos gyvenat dvaro oficinoje bei valgant dvaro virtuvėje, bet ir tai, ką pristatome svečiams – krašto istoriją ir vertybes. Menininkai įvertino ir „Beatričės vasaros“ festivalio atlikėjų profesionalumą. Neapsieita be ekskursijų po Sūduvą bei kūrybinių pasivaikščiojimų Vito Daniliausko sodyboje, Plokščiuose.
Šį kartą žemę prakalbinti buvo kviečiama pagal mūsų krašto kultūros ir meno asmenybių paliktą ir skleidžiamą šviesą. J. Jablonskis, B. Aleknavičius, , A. Vyšniauskaitė, R. Vikšraitis, D. D. Selindžeris – virš 20 žymiausių mūsų krašto žmonių gyvenimo darbai paliko žymę dailininkų drobėse. Tai tarsi dovana kraštui įprasminanti minint Sūduvos metus. Prieš parodos atidarymą dailininkas Zbigniew Mierunski surengė performansą Ukrainos menininkų palaikymui – tai dar vienas unikalus plenero akcentas.
Plenerų senbuviais galima vadinti Valentiną Antanavičių, Joną Daniliauską, Lolitą Rūgytę, Odetą Pamerneckaitę, Audronę ir Algimantą Vorevičius. Prisijungė jaunoji tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė. Ne pirmą kartą dalyvavo svečias iš Lenkijos Zbigniev Mierunski. Pirmą kartą savo pajautimus šiame krašte ant drobės paliko Veronika Plaude ir Dace Matisone iš Latvijos, Ekatarine Eka Tsintsadze ir Ramaz Kazishvili iš Sakartvelo.
Projekto koordinatorė: Aurelija Papievienė
Plenero metu gimusius darbus galite apžiūrėti Zyplių dvare iki rugsėjo vidurio.
UAB „Kuchmistrai“ info.
