Vasarą Zyplių dvare klesti menas

Šiemet beveik dvi savaites Zyplių dvaro ansamblyje bruzdėjo kūryba. Sakytume darbostogoms apsistojo menininkai iš Lietuvos, Sakartvelo, Latvijos ir Lenkijos atstovai, tačiau vargu ar įkvėpimas turi darbo laiką. Jau ne kartą Zyplių dvaro oficina tapo namais ilgėliau viešintiems mūsų krašte, bet tokio įsiliejimo į dvaro aplinką ir tokio noro pažinti kuo daugiau, dar nematėme. Nuo amatininkų namelio iki vynuogyno – visos erdvės buvo išvaikščiotos, išklausyta jų istorija, sugaudyti saulės atspindžiai ir sugerti įspūdžiai, kurie neišvengiamai liko kūrėjų darbuose. Nuo 1998-ųjų kas antrus metus Šakių rajone vykstančiame plenere „Kalbanti žemė“ susirinkę menininkai 12 – ąjį kartą įsikūrė būtent čia.

„Be tiesioginio kūrybinio darbo, keliavome po Sūduvą, lankėme parodas, muziejus, piliakalnius, klausėmės muzikos, mėgavomės pirties malonumais ir šiaip, smagiai bendravome,“ – pasakoja šakietė Lolita Rūgytė pabrėždama, jog ilgus metus puoselėjamo projekto tikslas – kviesti į savo miestą kūrybos žmones, kurie padėtų matyti jį gražesnį, intelektualesnį, dvasingesnį, tiek vizualine, tiek vidine prasme tarsi atrasti iš naujo.

Dalyvių nuotr.

Ekatarine Eka Tsintsadze sako čia labiausiai įkvėpta aplinkos, spalvų, išsaugotų sienų dekoro elementų. Ji pirmą kartą lankosi Lietuvoje, tad didžiausią įspūdį paliko gamta. Ir, žinoma, žmonės. „Nauji ryšiai, kitų kultūrų, meno bei istorijos pažinimas būtinas kurstant įkvėpimą,“ – džiaugiasi menininkė iš Sakartvelo. To ji ir tikėjosi atvykdama, tačiau Zypliai nustebino išskirtiniu paveldo puoselėjimu per gyvą jo pažinimą: nuo įveiklintų pastatų iki istorinės virtuvės. Ji gyrė išpuoselėtą dvaro aplinką ir juntamą pagarbą, kurią skleidžia čia dirbantieji pristatydami skirtingas dvaro erdves. „Mano drobėse aiškiai matosi, kad įkvėpimo sėmiausi iš jūsų poezijos, architektūros ir gamtos,“ – pasakoja Ekatarine. Ji visą plenero laiką aktyviai dalinosi įspūdžiais socialiniuose tinkluose, bei tikisi čia grįžti, tik jau su artimaisiais.

Dalyvių nuotr.

Viešnios iš Latvijos Veronika Plaude pažintis su Lietuva prasidėjo nuo 1996 metais Vilniuje vykusio festivalio „Baltika“, kur dalyvavo kaip fotografė. Mat jos kūrybinis kelias prasidėjo nuo juodai baltų portretų, kuriuos mielai fiksuoja ir dabar. Ji yra baigusi Latvijos meno akademiją, stiklo meną, tad emocijų trapumas jai išlieka svarbus. Ko gero dėl to ji lieja akvarele. Menininkė prisipažįsta vengianti duoti savo darbams pavadinimus, kad kiekvienas žiūrovas galėtų išjausti ir rasti kažką sau.

„Kaip galima neaplankyti kaimynų?“ – klausia besišypsodama kita latvė – Dace Matisone. Ji taip pat Lietuvoje lankėsi jau keletą kartų su Erasmus projektais. Į Zyplius jas atviliojo ne tik oficialus kvietimas, bet ir galimybė įgyti naujų patirčių, užmegzti kontaktus, rasti galimybių bendradarbiavimui. Menininkės prisipažįsta, kad nebuvo tiek svarbu, kur pleneras vyks, nes 10 dienų skirti menui – ne menka pramoga dirbančioms daugiavaikėms mamoms. „Pušynai, javų laukai, spalvos ir jausmas pas mus lygiai toks pats. Ko gero, tai labiausiai ir stebina bei įkvepia,“ – dalinasi įspūdžiais menininkės. Viešnagė Zyplių dvare joms priminė ne tik išpuoselėtas panašias vietas Latvijoje, bet ir laikus, kai menininkai gyveno tik iš mecenatų malonės. Pasak jų, verta tuo didžiuotis: „Visus, kurie restauruoja ir remia meną, reikia tik pasveikinti.“

Glaudūs ryšiai su Zanavykų muziejumi ir Zyplių dvare veikiančiu Lukšių kultūros centru svečiams leido pajust ne tik privilegijas, kurios juntamos gyvenat dvaro oficinoje bei valgant dvaro virtuvėje, bet ir tai, ką pristatome svečiams – krašto istoriją ir vertybes. Menininkai įvertino ir „Beatričės vasaros“ festivalio atlikėjų profesionalumą. Neapsieita be ekskursijų po Sūduvą bei kūrybinių pasivaikščiojimų Vito Daniliausko sodyboje, Plokščiuose.

Šį kartą žemę prakalbinti buvo kviečiama pagal mūsų krašto kultūros ir meno asmenybių paliktą ir skleidžiamą šviesą. J. Jablonskis, B. Aleknavičius, , A. Vyšniauskaitė, R. Vikšraitis, D. D. Selindžeris – virš 20 žymiausių mūsų krašto žmonių gyvenimo darbai paliko žymę dailininkų drobėse. Tai tarsi dovana kraštui įprasminanti minint Sūduvos metus. Prieš parodos atidarymą dailininkas Zbigniew Mierunski surengė performansą Ukrainos menininkų palaikymui – tai dar vienas unikalus plenero akcentas.

Plenerų senbuviais galima vadinti Valentiną Antanavičių, Joną Daniliauską, Lolitą Rūgytę, Odetą Pamerneckaitę, Audronę ir Algimantą Vorevičius. Prisijungė jaunoji tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė. Ne pirmą kartą dalyvavo svečias iš Lenkijos Zbigniev Mierunski. Pirmą kartą savo pajautimus šiame krašte ant drobės paliko Veronika Plaude ir Dace Matisone iš Latvijos, Ekatarine Eka Tsintsadze ir Ramaz Kazishvili iš Sakartvelo.

Projekto koordinatorė: Aurelija Papievienė

Plenero metu gimusius darbus galite apžiūrėti Zyplių dvare iki rugsėjo vidurio.

UAB „Kuchmistrai“ info.

Velykų meniu

Galimas pristatymas Šakiuose ir Kaune.

Užsakymai iki balandžio 14 d. darbo laiku priimami ☎ +370 685 34432, Beržų g. 3, Tubelių km., Lukšių sen., Šakių raj., visai šalia Zyplių dvaro.

Velykos Zyplių dvaro ansamblyje: margučių sodas ir kiaušinių medžioklė

Ar galite patikėti, kad mūsų protėviai pasiruošti Velykoms skirdavo net 7 savaites?..Zyplių dvaro ansamblyje veikiantis Zanavykų muziejus, dvaro rūmuose įsikūręs Lukšių kultūros centras ir dvaro virtuvę bei oficiną naujam gyvenimui prikėlę “Kuchmistrai” kviečia jau dabar pasivaikščioti Sūduvos metams skirtame margučių sode. Ne tik geriau suprasite margučių raštais ir spalvomis užkoduotas žinutes, bet ir pasisemsite idėjų savo šeimos Velykoms.


Nuo seno kiaušinis laikomas pasaulio pradžios simboliu ir ilgai tikėta, kad kiaušiniai turi magiškų galių. Žinoma, margintų Velykų kiaušinių stebuklingos savybės dar didesnės, tad ir jų marginimas laikomas didžiausia apeiga, kurios tradicijas puoselėja Zanavykų muziejus. “Džiaugiuosi, kad idėja buvo įgyvendinta su daug tradicijos ir kokybiško etnokultūrinio turinio, darnaus bendraminčių įsitraukimo,“- sako idėjos autorė, Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė. Pasak jos, Sūduvos metams skirtas Margučių sodas – puikus būdas geriau pažinti šio krašto tradicijas ir dabar verdantį gyvenimą. Apie pasirinktus raštus ir jų reikšmes mielai papasakos Zanavykų muziejaus darbuotojos, kurios apmokė kitų dvare veikiančių įstaigų darbuotojus ir savanorius, kaip tinkamai išmarginti įspūdingo dydžio kiaušinius, kuriems ruošinius parūpino UAB „Gulbelė”.


„Virtuvė rūpinosi, kad būtų švarios visos kertės, kad būtų laikomąsi pasinko ir pamažu ruošiamas įspūdingas šventinis stalas. Tuo tarpu dvariškiai suko galvas, kaip apsivalyti sąžinę: visų atsiprašyti, skolas atiduoti. Kiaušinių marginimas mums tapo savotiška terapija ir smagia pažintimi su krašto etnokultūra,“ – pasakoja Zyplių dvaro ansamblyje veikiančio viešbučio ir restorano vadovė Jolita Briedė. Pasak jos, dvaras, kaip ir bet kuris kitas ūkis, nuo Velykų skaičiavo gamtos atgimimą, savotiškus Naujuosius metus.


“Kai ilgai lauki, kai ruošiesi, kai labai stengiesi, šventė tampa tikra švente,” – sako Zyplių dvaro virtuvės kuchmistras Artūras Rakauskas. Jis primena, kad ir dvaro valgiaraščiui svarbus metų laikų ciklas, o pasninko savaitės reikalaudavo ypatingos kuchmistro išmonės. Užsukus į restoraną kuchmistras ne tik pasidalins pasninko (vegetariškų!) patiekalų gamybos paslaptimis, bet ir papasakos, koks meniu ruošiamas norintiems švęsti namuose ir ko gali tikėtis mėgstantieji pakeisti aplinką. Sezono siurprizas – „Sūduvos boba”. Tai ilgametes tradicijas menantis, kadais tik turtingesniuose namuose keptas šventinis pyragas. Jis skirtas valgyti dalinantis, tad taps ne tik proga prie stalo susirinkti šeimai, bet ir puikia lauktuve raginančia laikytis kraštui būdingų tradicijų.


Norintiems paįvairinti kasdienybę ir šiemet Velykas švęsti kitaip “Kuchmistrai” gražiausią pavasario šventę kviečia saugiai sutikti Zyplių dvaro ansamblyje. Nakvynė viešbutyje, šventiniai pusryčiai restorane ir aibė nuostabių Sūduvos vietų, kurias verta pamatyti gamtai bundant. Svetingumo verslui vadovaujanti Jolita Briedė pataria rezervuoti vietas iš anksto: “Paslaptinga dvaro parko ramybė, savo aura turintys apartamentai, istorinė virtuvė ir Sūduvos krašto kultūriniai lobynai – derinys, kurį mielai renkasi ir vietiniai, ir didmiesčių gyventojai tiek sau, tiek dovanų artimiesiems.”


Dovanų turi ir “Kuchmistrai”: apžiūrėjusius margučių sodą kviečia išsrinkti patį gražiausią ir nuotrauka dalintis jų Facebook paskyroje. Pirmieji taip balsuojantys už MARGUČIŲ MARGUTĮ bus apdovanoti žavingais suvenyrais atminčiai. Juos atsiimti kviečiame pas restorano administratorę. O Vaikų Velykėlėms (Atvelykiui) čia bus surengta tikra kiaušinių medžioklė: sekite informaciją socialiniuose tinkluose.

UAB “Kuchmistrai” inf.

Užgavėnės dvaro virtuvėje: sočios, ryškios ir tinkamos vegetarams

Užgavėnių šventė nuo seno žinoma ne tik visoje Lietuvoje, bet ir daugelyje krikščioniškosios Europos šalių. Visų tikslas tas pats – prišaukti pavasarį. „Mėsa visada buvo šventiškas, prabangos produktas, todėl nestebina paprotys valgyti kuo daugiau mėsiškų patiekalų,“ – pasakoja kuchmistras Artūras Rakauskas. Pasak jo, verta prisiminti, kad ir balti miltai nebuvo prieinami visiems, dėl to blynais didžiuodamiesi vaišindavo svečius.

Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena prieš Gavėnią, tad krikščionybės tradicija lemia ir meniu. „Dabar galime laisvai rinktis, kada valgyti mėsą, kada ne. Yra ir jos visai ar bet dažniau atsisakančių. Tradicijos turi derėti su laikmečiu, kad visai neišnyktų, tad ieškome pagarbaus aukso vidurio,“ – sako Artūras. Su lengvu, vegetarišku receptu kviečiame prisiminti, kad tradicijas puoselėjame kartu. Ir iš visos širdies stengiamės, kad išsaugota sena jus pasiektų džiuginančiais, šiuolaikiškais pavidalais, kurie leidžia geriau suprasti gastronomijos istoriją.

Zyplių dvaro kuchmistro vegetariška šiupininė sriuba su grybais

Jums reikės:

500 g trintų pomidorų

2v.š. kaparėlių

1v.š. pomidorų pastos

1a.š. rūkytos paprikos miltelių

200 g grybų (kreivabudės, kelmučiai ar kt.)

200g perlinių kruopų

1 svogūnas

3 skiltelės česnakų

Kvapiųjų pipirų

1 baklažanas

Druskos pagal skonį

Aliejaus kepimui

Kelių šakelių krapų ir petražolių

Citrinos

Paruošimas:

Baklažaną supjaustome kubeliais, apibarstome druska ir paliekame 30 min. Tuomet kepiname keptuvėje iki aukso rudumo. Supjaustome grybus šiaudeliais ir taip pat apskrudiname. Nuskabome lapelius nuo krapų ir petražolių, juos sukapojame ir sumaišome su grybais ir baklažanais.

Išverdame perlines kruopas ir taip pat sumaišome su grybais ir baklažanais.

Į puodą pilame aliejų, užkaitiname ir sudedame kepti pjaustytą svogūną ir česnakus, šiek tiek pakepinus dedame pomidorų pastą, rūkytos paprikos miltelius ir žolelių kotelius. Viską gerai išmaišome ir pakepiname dar 2-3min. Supilame pomidorus, užpilame 2 l vandens ir užverdame. Užvirus sumažiname kaitrą iki minimalios, sudedame lauro lapelius, kvapiuosius pipirus ir paliekame virti 45-50 min.

Perkošiame per sietelį, supilame kaparėlius su jų sunka, dedame druską ir šiek tiek patriname trintuve.

Sudedame grybų, baklažanų ir kruopų mišinį į sriubą, dar kartą užverdame ir tiekiame į stalą.

Tiekiant gardinkite citrina.

Skanaus!

UAB „Kuchmistrai“ info

Valentino vakaras Zyplių dvaro ansamblyje

Užmiesčio dvaro ramybė, karališkas komfortas ir gurmaniška skonių šventė – viskas jums ir jūsų mylimam žmogui.

Pasirinkus proginį kuchmistro meniu prancūziškos virtuvės atspindžiai kulinariniuose šedevruose padės sukurti išskirtinę nuotaiką Jūsų vakarui, taps puikiai priežastimi pamiršti laiką ir mėgautis poniškomis privilegijomis.

Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilei dedikuotas desertas specialiai sukurtas dalintis ir ragauti dviese…

UŽKANDIS

Žąsienos riletas su pankolių bei citrinų uogiene ir prancūziškas skrebutis

JAM

Elnienos nugarinė marinuota baltam vyne su bernaisse padažu, šparaginėmis pupelėmis ir bulviniu pyragėliu

JAI

Oto filė patiekiama su jūros šukute, brokolių ir imbierų piure, keptomis sojų pupelėmis ir marinuota cukinija

DESERTAS

Saldžiame raudoname vyne mirkytos kriaušės šokoladinis pyragaitis su kaštonų ir lazdyno riešutų ledais

Kaina 50 €/2 asm.

Užsisakius degustaciją, nakvynė Zyplių dvaro oficinoje su pusryčiais tik  45 €/2 asm.


Rezervuokite jau dabar tel.: +37061468883 , +37068534432

Dvivietis kambarys

IŠSKIRTINIS PASIŪLYMAS!

Atraskite Zyplių dvaro ramybę ir dvarišką svetingumą!

 

Apsistokite elegantiškame 4 žvaigždučių viešbutyje Zyplių dvaro oficinoje! Po gurmaniškos vakarienės – jauki nakvynė su pusryčiais istoriniame dvare.

🛏️ Darbo dienomis nakvynė dviems – tik 70 €! (Įprasta kaina asmeniui 80–100 €/nakčiai)

 


Jūsų laukia:

4 žvaigždučių viešbučio komfortas autentiško dvaro aplinkoje
Jaukūs, elegantiškai įrengti kambariai su visais patogumais
Rami aplinka ir vaizdai į dvaro parką
Gardūs pusryčiai pagal dvarų kulinarines tradicijas

Kambariuose rasite:

✔️ Privatų vonios kambarį su dušu arba vonia
✔️ Medinį darbo stalą – patogu ir darbui, ir poilsiui
✔️ Nemokamą belaidį internetą
✔️ Minkštus medvilninius rankšluosčius ir chalatą
✔️ Plaukų džiovintuvą
✔️ Vonios reikmenis: šampūną, muilą, šlepetes, dušo kepuraitę, dantų šepetėlį, skutimosi priemones, makiažo rinkinį
✔️ Mineralinį vandenį, kavą, arbatą – jaukiems rytams ir vakarams


📅 Pasiūlymas galioja darbo dienomis iki 2025.12.31
🔑 Norėdami pasinaudoti nuolaida, rezervuodami pasakykite slaptažodį: „Šokoladas“ 🍫

📞 Rezervacija: +370 614 68883 | ✉ uzsakymai@kuchmistrai.lt


💫 Leiskite sau pabėgti nuo kasdienybės ir pasimėgauti dvariška atmosfera Zyplių dvare!

REZERVUOTI

 

Kūčių vakarienė

Kiemuose įsitaisė Žiema ir netruks ateiti gražiausios šventės. Zyplių dvaro virtuvė nuoširdžiai tikisi palengvinti pasiruošimą laikui su pačiais brangiausiais. Planuokite iš anksto, ką pateiksite ant šventinio stalo, kad nudžiugintumėte ir nustebintumėte savo artimuosius.

Kaip ir kiekvienais metais „Kuchmistrai“ siūlo užsakyti Kūčių vakarienę. Šiemet Kuchmistras dar labiau pasistengė, kad Jūsų šventinės vaišės prilygtų dvaro vakarienei, keliančiai pasididžiavimą krašto produktais ir tradicijomis.

Aguonų pienas su medumi

Spanguolių kisielius su kalėdiniais prieskoniais

Burokų ir grybų sultinys

Naminiai „Kuchmistrų“ kūčiukai

Sluoksniuotos tešlos pyragėlis su baravykais 

Škotiškas kiaušinis su upėtakiu

Rūkyta silkė su raugtais obuoliais ir špinatais

Kūčia

Lašišos terinas

Piene su muskatais troškinta lydeka

Raugtų burokėlių mišrainė su graikiniais riešutais ir apelsinais

Ruginės duonos bandelės su vynuogių sviestu

Kaina 29 € /1 asm.

Pristatyti galime Šakiuose, Lekėčiuose, Kaune

Užsakymai priimami tel. 861468883

Raktas į gastronominius atradimus – smalsumas

Dažnai tolimas keliones siejame su gomurį glostančiais įsimintinais atradimais, tačiau daugybė jų yra ranka pasiekiami. Zyplių dvaro virtuvėje įsikūrusio restorano „Kuchmistrai“ kuchmistras sako, kad norint pažinti naujus skonius, niekur toli važiuoti nereikia – viską galima rasti visai šalia. Jam antrina ir gastronomijos entuziastė Eglė Plančiūnienė.

Atradimai ateina pas tuos, kurie jų ieško

Gastronomijos entuziastė, šakietė Eglė Palčiūnienė pasakoja, kad jos kelias į geresnį maisto pasaulio pažinimą prasidėjo nuo atsitiktinai į rankas paimto žurnalo apie vynus. Pasak jos, vėliau sekė per gimtadienį padovanotas vyno žinynas, o šiandien moteris pasakoja, jog maisto ir gėrimų derinimas, naujų skonių paieškos tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi.

„Aš, kaip ir, beje, daugelis Lietuvoje, už savęs neturiu jokios, absoliučiai jokios maisto vartojimo kultūros istorijos, jokio pagrindo, viskuo domėtis pradėjau nuo nulio, mokytis teko nuo pagrindų. Tad įtraukė, ko gero, pačios smalsumas, pomėgis ragauti, ieškoti įdomesnių skonių, noras suprasti – viskas kartu. Atsimenu, pirmiausia pradėjau skaitinėti „Vyno žurnalą“, nors tada beveik nieko jame nesupratau, tada, kaip gimtadienio dovaną gavau gana rimtą žinyną. Taip pat, pamenu, kaip kažkurioje televizijos laidoje apie vyną pasakodavo Domininkas Velička, vėliau buvo išleista jo knyga – taip ir pradėjau suvokti, kad man įdomus šis gėrimas, kad tai ne šiaip sau „skystis“. Tai ištisas mokslas, menas, potyris ir daug kitų dalykų“, – apie atrastą naują pomėgį pasakoja E. Palčiūnienė.

Patiekalų ir gėrimų dermė

Pasak A. Rakausko, šiuo metu galima aptikti daugybę informacijos apie įvairiausias mitybos filosofijas ar maisto derinimo principus, populiarios dietos nurodančios, kas su kuo dera, tačiau degustuojant, ko gero, didžiausias malonumas – jutiminė patirtis: vaizdas, kvapas, tekstūros, skonis ir net poskonis. Anot jo, suderinti produktus taip, kad jie padėtų vienas kitam atsiskleisti, yra sudėtingas, eksperimentų reikalaujantis procesas.

„Skonių derinimas – menas. Gana daug priklauso nuo aplinkos, nuotaikos ir nusiteikimo, gal net paros ar metų laiko“, – atskleidžia A. Rakauskas.

Panašiomis įžvalgomis bei asmenine patirtimi dalijasi ir E. Plančiūnienė sakydama, kad vynui, išskirtiniam maistui ji skiria savaitgalius, specialias progas, kai gali trumpam stabtelti nuo kasdienių rūpesčių ir pasimėgauti ypatinga akimirka.

„Vynui ir prie jo derančiam maistui griežtai skiriu tą nekasdienių džiaugsmų lentynėlę. Galiausiai, gerokai daugiau džiugesio teikia išlaukti dalykai – tortų juk irgi nevalgome kasdien. Taigi, ir vynas mūsų namuose laukia savaitgalio, tam skirto laiko arba progos. O tada jau žiūriu, ką prie ko derinsiu: patiekalą prie norimo ragauti gėrimo, o gal atvirkščiai – jei kepsime baltą žuvį, būtinai surasiu ir atkimšiu prie jos derantį vyną. Ir tiksliai žinau, ką rinksiuosi, pavyzdžiui, prie sekmadienio kugelio. Ko tai moko – neskubėti, nusiraminti, pastebėti detales ir mėgautis akimirka“, – su šypsena pasakoja E. Plančiūnienė.

Skonių paieškos – nuo mažens

E. Plančiūnienė tikina, kad vėlesniam skonio lavinimui labai svarbus ir nuo mažens tėvų ugdomas požiūris į maistą: „Jei jie geba ne tik pasisotinti maistu, bet ir mėgautis juo, tą pastebi ir vaikai bei natūraliai imasi smalsiai ragauti naujus patiekalus, taip pažindami pasaulį per visas jusles. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip maistas serviruojamas – vien parinktos įdomesnės stiklinės ar lėkštės gali sukurti ypatingos progos pojūtį.“

Gastronomijos entuziastei antrina ir kuchmistras, kuris sako, kad restorane apsilankiusius tėvus su vaikais dažnai maloniai nustebina tai, kad jų mažieji labai noriai ragauja tokius patiekalus, kaip pastarnokų spurgytės ar dešrelės, mat tėvai kartais nesitiki, kad jų vaikams patiks toks maistas.

„Švieži, natūralūs ingredientai ir paprasti gamybos būdai leidžia išsaugoti tikrus skonius, kurie įtinka net ir tokiems išrankiems valgytojams, kaip vaikai. Svarbiausia leisti jiems ragauti, išmokyti vaikus valgyti neskubant, mėgaujantis maistu ir bendravimu su šeima“, – pasakoja kuchmistras bei tikina, kad restorane netrūksta gastronominių atradimų ir suaugusiems, kurie gali atrasti kažką naujo net ir ragaudami gerai pažįstamus tradicinės lietuviškos virtuvės patiekalus ar gėrimus, tokius kaip gira.

Smalsumas auga ragaujant

Kuchmistras Artūras Rakauskas atskleidžia, kad kiekviena tauta turi savo išskirtinumą, tam tikrus tipiškus produktus ir receptus, savitą valgymo kultūrą – puiku, jei pasitaiko galimybė tai pažinti natūralioje aplinkoje. Visgi, daugybės šalių virtuvių patiekalus ar reikiamus ingredientus nesunkiai galima rasti ir Lietuvoje, tad kartais reikia tik gero recepto ir noro eksperimentuoti.

„Čia, ko gero, svarbiausia, atvirumas, noras ir nusiteikimas drąsiai leistis į gastronominius atradimus ir eksperimentus. Knygos ir filmai puikiai sužadina norą išbandyti kažką naujo. Norint pradėti lavinti gastronominį skonį, pirmiausia reikia perprasti kelias bazines taisykles ir išmokti pagrindus, o tada jau galima nerti į maisto interpretacijas ir pačiam atrasti neišsemiamą skonių pasaulį. Žinoma, paprasčiausia išsirinkti restoraną ar kavinę, kur siūlomas specialius meniu ar degustacijos, ir pasikliauti profesionalais. Taip sužinosite daugiau ir išmoksite skonius derinti patys“, – tikina kuchmistras.

Šalia istorinio dvaro – lietuviškasis Provansas

Matyti vynuogynus Lietuvoje dar nėra įprasta, tačiau pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau entuziastų, nepabūgstančių imtis tokios mūsų kraštui nebūdingos veiklos. Šakių rajone esančio Zyplių dvaro vynuogyno įkūrėjai Artūras Ramaškevičius su žmona, agronomijos mokslų daktare Asta Ramaškevičiene pasakoja kaip rūpinimasis vynuogynu, vyno gamyba ir vyndarystės tradicijų puoselėjimas tapo jų gyvenimo dalimi.

Vyndarystė – užprogramuota šeimos genuose

A. Ramaškevičius sako, kad vyndarystė jo gyvenime buvo tarsi užprogramuota, jam tereikėjo apsispręsti, ar nori eiti šiuo keliu. Senojo vyndarystės amato puoselėtojas gimė šeimoje, kurioje ši veikla buvo perduodamas iš kartos į kartą. Paties A. Ramaškevičiaus teigimu, jo apisprendimą rinktis vyndario kelią sustiprino dveji metai praleisti Sakartvele. Tuomet būdamas dvidešimties sugrįžęs į Lietuvą nusprendė tęsti šeimos tradiciją gaminti vaisių ir uogų vyną, o šiuo metu vyndarystė virsta pagrindine šeimos veikla.

Pirmąsias vyndarystės paslaptis ir receptūras jaunystėje perdavė tėvai ir seneliai, patarimų ieškojo ir jų išlikusiuose užrašuose apie gėrimo gamybos subtilybes. Vėliau, kilus norui gaminti savo vyną vyras ėmė aktyviau domėtis ir gilintis į technologinius procesus. Galiausiai, įstojo mokytis vyno gamybos, o baigęs mokymus įgijo vaisių-uogų vyno ir midaus technologo kvalifikaciją. Pasak Artūro, specialūs įgūdžiai, patirtis ir mokslai būtini, tačiau be užsidegimo ir didžiulio noro imtis neįprasto užsiėmimo nėra lengva.

A. Ramaškevičius pripažįsta, kad vyno gamyboje labiausiai jį žavi kūryba: galimybė eksperimentuoti ir improvizuoti. Vyno gaminimas vyndariui jau tapęs maloniu rudens ritualu, kuris ne tik pasikartojančia veiksmų seka, bet ir kvapais bei garsais sugrąžina jį į jaunas dienas, kuomet gaminančius vyną jis matydavo savo tėvus. Nepaisant pasitaikančių sunkesnių dienų, minčių nebegaminti vyno vyras sako jam nėra kilę.

Pomėgis, virtęs neatsiejama gyvenimo dalimi

Dažnai mėgstama veikla ar laisvalaikio pomėgis tampa aistra, gyvenimo būdu ar net verslu. Taip nutiko ir Ramaškevičiams – jiems vyndarystė ir vynuogyno puoselėjimas tapo nuolatinį tobulėjimą ir bendraminčių ieškojimą skatinančiu užsiėmimu. Šeimos teigimu, vyno gamyba nepaprastai archajiškas procesas, prilygstantis ritualui, kurį norisi saugoti ir perduoti iš kartos į kartą. „Džiugu, kad šeimoje sukauptą vyno gamybos patirtį perima ir toliau puoselėja mūsų dukra Auksė. Tikiuosi, kad sūnus Andrius taip pat pratęs šias tradicijas“, – sako vynuogyno puoselėtojas.

Vynuogyno įkūrėjų pasiteiravus, kas juos atvedė į Zyplių dvarą, abu teigia, kad tai, matyt, buvęs likimas. Pirmoji jauno lietuviško vyno šventė „Žalias vynas“ vyko Zyplių dvare. Šventės metu pora susipažino su tuometiniu Lukšių seniūnu, pasidalinusiu idėja apie dvaro vynuogyną. Būdama agronomė p. Asta susidomėjo tokia idėja pirmiausia todėl, kad norėjo realybėje patikrinti, kaip vynmedžiai jaučiasi Lietuvoje, augdami atvirame lauke. Be to, ją sužavėjo galimybė tęsti šeimos vyndarystės tradicijas ir prisidėti prie Lietuvos dvarų kultūros atgaivinimo. Šiandien vynuogynas – neatskiriama Zyplių dvarą supančio kraštovaizdžio dalimi, o restoranui ir viešbučiui dvaro ansamblyje vadovaujančios Jolitos Briedės teigimu, viešbučio svečiai ne kartą yra pageidavę kambario būtent su vaizdu į vynuogyną bei itin mėgsta šioje vietoje fotografuotis.

A. Ramaškevičius pasakoja ir apie glaudų ryšį, užsimezgusį su Zyplių dvaro virtuvėje įsikūrusio restorano „Kuchmistrai“ šefu. Anot vynuogyno įkūrėjų, jiems ne kartą teko sujungti jėgas bendruose renginiuose, kurių metu restorano kuchmistras patiekalus, pagamintus remiantis dvariškos gastronomijos tradicijomis, derina su lietuviškais vynais. J. Briedė tikina, jog šis derinys ne tik puikiai atskleidžia rafinuotąją dvaro virtuvės pusę, bet ir leidžia pasinerti į gastronomines interpretacijas.

Ramaškevičių šeimos teigimu Lietuvoje pagamintą uogų-vaisių vyną palankiai vertina net ir išrankesniu skoniu pasižymintys užsienio svečiai. Pasak A. Ramaškevičiaus, lietuviai turi ne ką mažiau išlavintą skonį ir vis dažniau ieško vietinių gaminių bei neatrastų skonių, leidžiasi į edukacijas ar seminarus apie gėrimo gamybos procesą, istoriją.