Laimėjome „Traveller Review Award 2024“ apdovanojimą!

 

 

 

 

 

 

 

 

„Žinome, kiek pastangų dedate, kad visi svečiai galėtų džiaugtis magiška viešnage. Jūsų ir jūsų komandos paslaugos neapsiriboja vietos nakvynei suteikimu – darote daug daugiau. Dėl jūsų svetingumo pasaulis tampa gražesnis ir jaukesnis. Didžiuojamės, kad galime su jumis bendradarbiauti – tikiuosi, kad 2024 m. ir vėliau augsime drauge“, – rašo Glenn Fogel, Booking.com generalinis direktorius ir sveikina mus laimėjus „Traveller Review Award 2024“ apdovanojimą!

„Džiaugiamės jau ne pirmą kartą aukštais balais įvertinti tarp geriausių svetingumo paslaugų tiekėjų. Šis apdovanojimas – nuoseklaus komandos darbo ir meilės savo profesijai rezultatas. Ypatingai džiaugiamės, kad išlaikome kokybę ir esame vertinami už didžiules pastangas, kad mūsų svečiai jaustųsi kaip karališkame dvare“, – sako UAB „Kuchmistrai“ vadovaujanti Jolita Briedė.

 

Esate patenkinte viešnage pas mus? Būtinai pasidalinkite savo nuomone>>

 

apie Zyplių dvaro virtuvės restoraną „Kuchmistrai“ 

apie viešbutį „Zyplių dvaro oficina“

Lietuvos gastronomijos savaitė: skonių istorijos

Lapkričio 6-12 d. kviečiame į jau tradicija tapusią Lietuvos Gastronomijos savaitę, kurios tema šiemet – SKONIŲ ISTORIJOS.

Zyplių dvaro virtuvės restoranas „Kuchmistrai“ – vieta, kur į darnią visumą susipina XIX a. vid. įkurto dvaro ansamblio istorija, senieji LDK virtuvės receptai, geriausios vietinės žaliavos ir zanavykiškas svetingumas. Siekiant išsaugoti ne tik kulinarinį, bet ir kultūrinį krašto paveikslą puoselėjamos senosios tradicijos ir kuriamos naujos, atspindinčios šiuolaikinio gyvenimo aktualijas šiame istoriniame kontekste.

 

Zyplių dvaro virtuvėje veikiančio „Kuchmistrų“ restorano meistrų paruošti patiekalai kviečia svečius nusikelti į Lietuvos valdovų ir didikų puotas menančias degustacijas ir šventes. Dvaro virtuvės paveldo saugojimas ir plėtojimas – viena iš restorano šeimininkų misijų, tad iškirtinis ne tik meniu, patiekalų pristatymas ir aplinka, bet ir personalo apmokymas, organizuojamų renginių tematika.

 

Vienintelis restoranas Lietuvoje, kuriame maistas tiekiamas užnešimais, pagal senasias tradicijas, o degustacijos bei puotos pradedamos rankų plovimu rožių vandeniu. Autentiškoje dvaro virtuvės aplinkoje tai suteikia dar daugiau emocijų ir nuteikia pasiduoti virtuvės šefo valiai. Kiekvienas patiekalas turi ne tik gamybos, bet ir ragavimo specifikos – savotiško etiketo, su kuriuo svečiai supažininami.

 

Pastarnokų pončkutės. Patiekalas labai patrauklus dėl paprastos, suprantamos išvaizdos ir stebinančio skonio, kai ragaujama su peletrūnų greitine. Zyplių dvaro virtuvės šefo receptūra sukurta pagal Abiejų tautų respublikos virėjo receptą. Žinoma, kad jis, po Liublino unijos žlugimo, persikraustė į Vilnių ir ėmėsi rašyti knygas bei užrašinėti receptus. Manoma, kad naudojo juos paskutinio abiejų tautų respublikos karaliaus valgiaraščiui sudaryti. Remiantis įrašais sukurtas receptas Zyplių dvaro virtuvei šiai dienai išskirtinis tuo, kad greitą maistą primenantis patiekalas išties sudarytas iš didelės dalies daržovių – pastarnokų. Į išblyškusią morką panašus saliero pusbrolis ne visada atpažįstamas, tad ne kartą yra tekę iš virtuvės atsinešti šakniavaisį. Peletrūnų grietinė – dar didesnė intriga, tad puiki tema pokalbiui apie dvare naudotus prieskonius ir baroką įtaką lietuviškai virtuvei.

 

Tam, kad ant svečių stalų nugultų senove alsuojantys ir dvaro virtuvės kultūrą reprezentuojantys patiekalai, dėmesys skiriamas ne tik meniu, maisto kokybei, jų pateikimui, bet ir ūkiams, iš kurių perkamos daržovės, vaisiai, miltai ar mėsa. Glaudūs ryšiai su tiekėjais leidžia ne tik siekti aukščiausios kokybės, bet ir gerai išmanyti produktus. Ilgametė draugystė ir noras plėsti svečių akiratį išauga į tokius renginius kaip jauno vyno, alaus šventė ar teminės degustacijos konsultuojantis su nacionalinio lygio profesionalais.

 

𝐌𝐞𝐧𝐢𝐮 – 𝟑𝟎 𝐄𝐮𝐫/𝐚𝐬𝐦.

Rūkytų silkių užkandis su keptais grybais

Troškinta triušiena obuolių vyne, troškintas kopūstas, kepti svieste kalafiorai

Šokoladinis kavos pyragėlis su vaniliniu padažu

 

𝐌𝐞𝐧𝐢𝐮 – 𝟓𝟎 𝐄𝐮𝐫/𝐚𝐬𝐦.

Sūdyta menkė, svogūnų džemas, keptos kreivabūdės, moliūgų traškutis

IR

Kuchmistro žvėrienos balandėlis

Pastarnokų pončkutės su peletrūnų grietine

Elnienos kepsnys, alaus padažas, obuolių ir morkų compote, pastarnokų košė su riešutais

Šokoladinis kavos pyragėlis su vaniliniu padažu

 

Užsakymai darbo laiku priimami: +370 61468883

restoranas@kuchmistrai.lt

www.kuchmistrai.lt

Mus rasite: Beržų g. 3, Tubelių km., Lukšių sen., Šakių raj., visai šalia Zyplių dvaro

 

𝐺𝑎𝑠𝑡𝑟𝑜𝑛𝑜𝑚𝑖𝑗𝑜𝑠 𝑠𝑎𝑣𝑎𝑖𝑡𝑒̨ 𝑜𝑟𝑔𝑎𝑛𝑖𝑧𝑢𝑜𝑗𝑎 𝐿𝑖𝑒𝑡𝑢𝑣𝑜𝑠 𝑣𝑦𝑟𝑖𝑎𝑢𝑠𝑖𝑢̨𝑗𝑢̨ 𝑣𝑖𝑟𝑒̇𝑗𝑢̨ 𝑖𝑟 𝑘𝑜𝑛𝑑𝑖𝑡𝑒𝑟𝑖𝑢̨ 𝑏𝑒𝑖 𝐿𝑖𝑒𝑡𝑢𝑣𝑜𝑠 𝑣𝑖𝑒𝑠̌𝑏𝑢𝑐̌𝑖𝑢̨ 𝑖𝑟 𝑟𝑒𝑠𝑡𝑜𝑟𝑎𝑛𝑢̨ 𝑎𝑠𝑜𝑐𝑖𝑎𝑐𝑖𝑗𝑜𝑠.

 

Šaltinis: http://skonis.lt/restoranas-kuchmistrai-7/

Lietuviškas provansas – vos valanda kelio nuo Kauno

Zyplių dvaras jau gerai žinomas už istorinės virtuvės paveldo puoselėjimą ir išskirtines šventes, tačiau dažnas nustemba pakviestas ne tik susipažinti su vietiniais vyndariais, bet ir pasivaikščioti vynuogyne, kur auga net lietuviškų veislių vynuogės. Restorane „Kuchmistrai“ rengiamos maisto ir gėrimų degustacijos įsibėjėgus vasarai galimos ir prie pat vynuogyno.

„Pasitaiko, kad net ne kartą pas mus jau buvę svečiai nustemba išgirdę, jog dvaras turi ir savo vyndarius, ir vynuogyną,“ – dalinasi Zyplių dvare veikiančio svetingumo verslo vadovė Jolita Briedė. Ji sako, kad konsultuodama svečius mielai siūlo ne tik tokias pamėgtas edukacijas kaip Zanavykų ragaučius ar dvariška puota, bet rekomenduoja išbandyti ir iškylą dvaro parke ar vynuogyne. „Turime visiems metų laikams palankią aplinką, tad norisi, kad svečiai pajaustų dvaro pulsą. Vasara – pats geriausias laikas prisiminti, kaip malonu valgyti lauke, kaip užburia gamtos garsai, spalvos, kaip atmosferą kuria besikeičianti šviesa ir plaukiantys debesys,“ – pasakoja ji.

Lietuvoje daugėjant vynuogių augintojų ir eksperimentuojančiųjų vynų gamyboje, Zyplių dvaras išsiskiria tuo, kad turi jau subrendusį vynuogyną ir kelių kartų sukauptą patirtį vyndarystėje. Čia ekskursiją pravesti gali ir patys vyndariai, dalindamiesi patirtimis apie amato specifiką, ir edukatoriai, sukurdami atmosferą tų laikų, kai rūsiuose kruopščiai buvo saugomi vertingiausi gėrimai iš vietos bei užsienio. Be abejo, esminis tokios edukacijos jungiamasis – maistas. Juo, kaip ir dera turtingame dvare, rūpinąsi kuchmistras.

„Ko gero, kiekvienas šefas derina maistą ir gėrimus, tačiau retas turi galimybę stebėti, kaip pavasarį augalai atgimsta iš naujo, kaip auga, brandina vaisius, kaip iš kiekvienos veislės gimsta skirtingi gėrimai, kaip jie kinta su laiku,“ – sako Zyplių dvaro restorano „Kuchmistrai“ virtuvės šefas Artūras Rakauskas. Kiekvienai individuliai degustacijai jis iš naujo atrenka patiekalus, pasiūlo gėrimus pasitaręs su vydariu. „Šventės įspūdžių kūrimas – labai atsakingas darbas, kuriam susitelkia visa komanda,“ – pasakoja jis ir sako, kad svarbiausia, jog ragautoje burnoje susipintų ir tai, ką mato akys, jaučia kūnas ir ką pasakoja edukatorius.

„Turiningas ir neskubotas patiekalų bei gėrimų degustavimas ne retai užsitęsia, kaip būdavo ir senais laikais, tad rekomenduojame likti nakvoti Zyplių dvaro oficinoje,“ – sako UAB „Kuchmistrai“ vadovė Jolita Briedė. Rūpestingas personalas žada, kad karalių verti patalai istorija dvelkiančiuose 4 žvaigždždučių kambariuose, pusryčiai dvaro virtuvėje ar viešbučio kambaryje ir pro langą matomas dvaro vynuogynas pakurstys vaizduotę, o pasivaikčiojimai įspūdingo dydžio parko alėjomis leis visiškai pamiršti, kur esate.

UAB „Kuchmistrai“ info

Dvariškas Beatričės vasaros piknikas: laikui nepavaldi muzika ir istorijos įkvėpti skoniai

Nors lietuviškai derėtų sakyti “iškyla”, iš prancūzų kalbos kildinamas „piknikas“, ko gero, dažniau skambėjo mūsų krašto didikų lūpose. Taip buvo vadinamas valgymas gamtoje. Tiesa, ne šiaip valgymas, o tikrai aristrokratiška privilegija: pasimėgavimas maistu, gėrimais ir rinktine kompanija. Tikra gyvenimo šventė. Nekyla abejonių, kad ir Grincevičių šeima, sekdama pasaulines madas, Ilguvos dvare mėgavosi tokia pramoga. Prancūziškas žodis„piquer“ reiškia pasiimti, išsinešti, tad puikiai nusako valgymo principą. Iš dvaruose išsaugotų istorijų žinoma, kad kuchmistrai veždavo maistą didikams į atokiausias vieteles ir rengdavo įsimintinas skonių fiestas.

 

Liepos 9 d., 15 val. Ilguvos dvare vyks BEATRIČĖS PIKNIKAS. Tai – jau 4 asis festivalio “Beatričės vasaros”  koncertas. Gražia tradicija susižavi vis daugiau muzikos ir maisto gurmanų. Šiemet turiningoje popietės programoje: ekskursija po Ilguvos dvaro ir bažnyčios kompleksą, susitikimas ir pokalbis su muzikologe Audrone Žygaityte – Nekrošiene, pažintis su Beatričės Grincevičiūtės  įrašų fondu, Zyplių dvaro virtuvės restorano „Kuchmistrai“ inicijuotas piknikas , kurį vainikuos Saulius Petreikis ir styginių sekstetas su programa „Jūrėse“. Renginys NEMOKAMAS. Pikniko krepšelius galima užsisakyti internetu ir atsiimti renginio vietoje.

 

“Festivalio sukuriama aplinka įpareigoja prisidėti prie gaivinamos istorijos, tad pikniko rinkinys taip pat ne paprastas. Liekame ištikimi savo misijai ir norime, kad maistas taip pat taptų pokalbių tema. Nuo naujų skonių derinių iki žinojimo, kad kadais tokiais gardumynais mėgavosi pati festivalio mūza,” – sako restorano “Kuchmistrai” šefas Artūras Rakauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad piknikai ne kartą sulaukę ir žinomų menininkų dėmesio. Vaizduojami ir kilmingieji, ir valstiečiai, ir darbininkai… net panteono dievai. “Stengiamės sukurti patirtį, kad tiek maistas, tiek nuotaika skatintų įsiamžinti nuotraukose – sustabdyti tas akimirkas, kurios gali tapti šios vasaros perliukais,” – tikisi jis.

 

Pikniko rikinyje rasite retam girdėtą ir ragautą citrinų limonadą, kurį kuchmistas mieliau vadina citrinų gira. Mat taip vadindavo jo močiutė, kuri ir išmokė gėrimo gamybos technologijos. Sotesniu užkandžiu pasirinktas sumuštinis su žolelių majonezu, raudoname vyne marinuotais svogūnais, prancūzišku kumpiu ir mocarelos sūriu bei saulėje džiovintais pomidorais. Italija dvelkiantis skonių derinys neapsieina be Bonai Sforcai būdingo karališko rafinuotumo, tačiau verčia atsipalaiduoti, pamiršti griežtą rūmų etiketą ir valgyti rankomis. Valiūkišku žaismingumu dvelkia Nelos Rubinstein krustai (dar vadinamos ausytės/žagarėliai). Verta įsidėmėti, kad senutėlio recepto autorė Nela (Aniela) Rubinstein yra kilusi iš Ilguvos dvaro Lietuvoje. Istorija dvelkia ir vienas legendinių restorano desertų – “Torūnės meduolis”, kuris drąsiai galėtų konkuruoti su itališkuoju tiramisu.

 

“Ko gero, teko girdėti, kad valgymas gryname ore gerina apetitą, mažina stresą, leidžia trumpam pamiršti apie kasdienius rūpesčius ir taip susigrąžinti puikią savijautą?” – šypsosi klausdama Zyplių dvaro virtuvėje veikiančio restorano “Kuchmistrai” vadovė Jolita Briedė. Jos ilgametė patirtis rodo, kad restorano svečiai su pirma šiltesne pavasario saule įsitaiso terasoje ir net įsisukę į pledukus rudenį nori kuo ilgiau mėgautis besikeičiančia gamta. Pasak jos, “Beatričės vasaros” koncertai Zyplių dvare kviečia itin rafinuotoms patirtims, o renginys Ilguvos dvare alsuoja laisva dvasia, tad specialiai sukurtas rinkinys, kurio nerasite net restorano “Kuchmistrai” meniu.

 

UAB „Kuchmistrai“ info.

Bonos Sforcos palikimas šiandienos gurmanams: „vargo“ agurkai ir itališkas pyragas atsigaivinimui

Prieš daugiau nei 500 metų į Lietuvą iš Italijos atvykusi Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca neretai įvardijama kaip asmenybė, kurios atvykimas iš pagrindų pakeitė ne tik lietuvių mados suvokimą, bet ir virtuvės kultūrą. Jos iš Italijos atsivežti valgymo įpročiai prisimenami ir puoselėjami lig šių dienų, iš naujo atkuriant karalienės mėgstamiausius, istoriją pasakojančius patiekalus. Renesanso gastronomija puikiai dera su dvariškos lietuvių virtuvės atgimimu.

Bona Sforca yra laikoma šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina. Ištekėjusi už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo, į Lietuvą iš Italijos ji atvežė naujus valgymo principus ir patiekalus. Su ja siejamas įprotis valgyti šviežias salotas, įvairias nevirtas daržoves, apšlaistytas aliejumi ir citrinos sultimis. Tuo tarpu ankstesnė riebaus maisto valgymo kultūrą keitė daug sveikesni patiekalai – šalia mėsos pradėta valgyti daugiau salotų, imta gaminta baltoji duona.

Šakių rajone esančio Zyplių dvaro virtuvėje veikiančio restorano šefo – kuchmistro Artūro Rakausko teigimu, B. Sforcos indėliu Lietuvos didikų virtuves pasiekė Viduržemio jūros produktai, tokie kaip alyvuogių aliejus, razinos, egzotiški vaisiai. Jos dėka taip pat ant stalo atsirado šakutės, trikojės keptuvės, glazūruotos lėkštės.

„Karalienei Sforcai atvykus iš Italijos, Lietuvos ir Lenkijos didikų virtuvėse pradėti gaminti patiekalai pagardinti kaparėliais, ciberžole, špinatais. Kitaip nei buvo Lietuvoje, karalienė kaip niekad mėgo daržoves. Dabar mums įprastos daržovės – agurkai, pomidorai, brokoliai – tuo metu buvo naujovė maisto gaminimo kultūroje“, – sako jis.

 

Patiekalai lyg nuo karalienės stalo

A. Rakauskas dalinasi, kad karalienė B. Sforca tapo įkvėpimu naujų virtuvės potyrių ir skonių kūryboje, suformuojant restorano meniu naujam sezonui. Vėl neapsieita be karalienės mėgtų patiekalų.

„Per skonius kviečiame į gastronominę kelionę, kurioje maisto mylėtojai gali pažinti senuosius papročius ir tradicijas. Šį sykį norėjome supažindinti su lietuviškai virtuvei, ko gero, daugiausiai įtakos turėjusios moters Bonos Sforcos mėgtais agurkais“, – pažymi A.Rakauskas. Restorane jau akščiau patiekaluose interpretuotas Jogailos mėgtas desertas: švieži agurkai su medumi.

Atkurdamas vieną iš meniu naujienų – švelniai marinuotų šviežių agurkų su krapais patiekalą „Mizerija“, kuchmistras teigia, kad šią daržovę Lietuvos kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė mėgo, ko gero, labiausiai. Sklando legendos, kad kaskart valgydama agurkus, ji labai liūdėdavo, kad negali jais mėgautis ištisus metus. Taip gimė patiekalo pavadinimas, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia „vargas“.

miseria lietuviškai, vertimas iš italų kalbos menkniekis, mažmožis, mažmožiai, niekai, badas, nepasisekimas, vargas, stygius, nepriteklius,

miseria — vargas, skurdas]: 1. skurdybė, skurdumas, skurdus; 2. menkysta, pasigailėtina būtybė. © Tarptautinių žodžių žodynas,

Kaip priešingybė, ypatingasis B. Sforcos laikų itališkas desertas „Crostata“, kurį karalienė atvežė į Lietuvą, buvo pritaikytas ir šiuolaikinėje Zyplių dvaro virtuvėje.

„Šis pyragas lietuvių jau mėgiamas – gaminamas ir namuose bei vaišinamasi kavinėse. Interpretuojant šimtmečius egzistuojantį itališką desertą, buvo stengtasi, jog ragautojai galėtų bent trumpam nuskelti į B. Sforcos laikus, kai tokie skoniai buvo prieinami tik karaliams, – sako A. Rakauskas, pridurdamas, kad Zyplių dvare lankytojai visą vasarą turės galimybę paragauti ko ne tokį pyragą, kaip Lietuvos ir Lenkijos karalienės prieš daugiau nei 500 metų atvežtą: su citrinų sorbetu ir braškių-bazilikų kapotiniu.

 

Istorija dvelkiantys pasirinkimai

Zyplių dvaro virtuvės restorano vasaros meniu istorijas pasakoja bei į ankstesnius lietuviškos virtuvės laikus nukelia ir daugiau patiekalų. Kaip pavyzdžiui, pagal 19 a. atkurtas ir restorano virtuvėje ištobulintas troškintos antienos patiekalas. Taip pat, pagal to amžiaus receptą ištroškintas jaučio liežuvis su ropių-krienų piure.

„Visada siekiame per virtuvę papasakoti istoriją. Lankytojus tai praturtina ne tik naujomis žiniomis, tačiau ir susipažindina su didikų mėgtais valgiais, kviečia paragauti patiekalų, kurie gaminami pagal ankstesnių amžių receptus. Taip pat rodo, kaip kito mūsų krašto virtuvė. Labai svarbu žinoti savo istoriją, papročius ir perduoti juos iš kartos į kartą. O koks geresnis būdas tai patirti, jei ne per potyrius ir praktiką“, – sako A. Rakauskas.

Išskirtine gastronomine kultūra pasižymintis restoranas „Kuchmistrai“ pritraukia lankytojus iš įvairių šalies kampelių – čia maisto mylėtojai ne tik dalyvauja krašto istoriją atspindinčiose degustacijose, rengia šventes, bet ir susipažįsta su istorinės virtuvės valgiais, praturtintais kai kuriems pirmą kartą girdimais ingredientais.

Vestuvių tendencijos: laužomos senos tradicijos, pasirenkamos išskirtinės šventės vietos

Kaip pastaraisiais taip ir šiais metais išlieka ryški tendencija kelti priešingas, nei nusistovėjusios tradicijos, vestuves. Vis daugiau jaunavedžių noriai organizuoja išskirtinio formato vestuves, ieško unikalių vietų, atsisako kai kurių įprastų šios šventės programos dalių ar pramogų. Pasak vestuvių planuotojos Ivetos Oželytės, jau kuris laikas atsiranda naujos veiklos, atributai, kurie atsikartoja ne vienose vestuvėse, kas byloja, jog kuriasi naujos šios šventės tradicijos, laužiančios senąsias.

Senosios tradicijos įpinamos į naująsias

Klasikinis vestuvių scenarijus ilgus metus nesikeitė. Jaunieji šventės rytą pradeda ruošdamiesi atskirai ir vienas kitą pamato tik bažnyčioje. Po oficialios vestuvių dalies bažnyčioje, jaunieji vyksta į fotosesiją, o svečiai į sodybą, kur laukia vakarop pasirodysiančių šventės kaltininkų. Jiems pasirodžius, sėdama vakarieniauti, sakyti tostų, teikti dovanų. Galiausiai vakaras pasibaigia su jaunųjų šokiu, torto pjovimu ir vidurnakčio šou. Svečių skaičius siekia 40-50 žmonių.

„Toks vestuvių formatas vis dar dominuoja, tačiau pastaraisiais metais pastebimos naujos vestuvių tendencijos, pasižyminčios didesniu laisvumu ir improvizavimu. Iš įprastos vestuvių programos dalies ištrinamas vedėjo vaidmuo, nebelieka nakvynių poreikio“, – teigia I. Oželytė.

Ji priduria, kad naujose, šiuolaikinėse vestuvėse dažnai galima sutikti tokius šios šventės rekvizitus kaip fotoveidrodį – fotobox‘ą, o programa užpildoma gyvo garso atlikėjų pasirodymais.

Kita vertus, kai kurios senosios vestuvių tradicijos, kaip jaunųjų sutikimas su duona, druska, vandeniu ir šeimos židinio įteikimas – yra integruojamos į naujo formato vestuves arba jaunieji modernizuoja senovines tradicijas, kas suteikia naujo ir išskirtinio prieskonio tokią dieną.

„Senosios vestuvių tradicijos dažniausiai yra įpinamos iš pagarbos tėvams. Kita vertus, piršlio korimas, kelio tvėrimas, malkos kirtimas, lėlės vystymas ir kitos tradicijos kartais grįžta tuomet, kai vienas iš jaunųjų yra užsienietis. Tada tokios tradicijos tampa įdomia ir egzotiška programa tiek jauniesiems, tiek ir tarptautiniam svečių ratui“, – pastebi vestuvių planuotoja.

Prioritetas – paprastumas ir praktiškumas

Senosios vestuvių tradicijos pamažu nyksta, nes ateina naujos – perimami užsienyje matytų vestuvių modeliai. Taip pat, pažymi vestuvių planuotoja, žmonės labiau gilinasi į tokios šventės reikšmę, ieško daugiau estetikos ir prasmės. Dėl to kai kurios senosios tradicijos vis dar yra puoselėjamos, tačiau jas stengiamasi kuo paprasčiau ir lengviau suorganizuoti ar pateikti.

„Senieji vestuvių papročiai daromi nebeįdedant daug pastangų. Pavyzdžiui, pasitikimą su duona ir druska ruošia nebe tėvai, o maisto tiekėjai, todėl viskas yra pateikiama žymiai paprasčiau. Kai tuo tarpu anksčiau pateikimas buvo sudėtingesnis ir jam jaunųjų tėvai ilgai ruošdavosi. Pirkdavo duoną, turėdavo lininį rankšluostį – visas ritualas. Dabar jiems tuo rūpintis nebereikia, todėl labiau koncentruojasi į tai, kokius žodžius sakyti pasitinkant savo atžalas su šiomis simbolinėmis vaišėmis“, – pasakoja vestuvių planuotoja.

Svajonių vestuvėms – išskirtinės lokacijos

Jaunieji organizuodami savo svajonių vestuves daug dėmesio skiria šventės vietai. Juk vieta, kur vyks dvi širdis sujungianti puota, privalo būti ypatinga ir išskirtinė. Ne veltui jų taikinyje atsiduria senoviniai dvarai, su senų parkų alėjomis, baltais, didingais rūmais ir vynuogynais, kurie leidžia sukurti Provansu dvelkiančią nuotaiką, pripildytą stilinga egzotika. Pastaroji Lietuvoje dar gan netikėta.

„Šiandienos žmonės vis labiau vertina grynumą, autentiškumą. Todėl jie ir nori rengti savo asmenines šventes ten, kur sienomis smelkiasi istorija ir yra galimybė su svečiais pasidalinti tikrais pojūčiais. Todėl įvairūs istoriniai pastatai, dvarai, kaip Zyplių dvaras, jaunųjų tarpe yra populiarus pasirinkimas“, – pastebi vestuvių planuotoja.

Jai antrina ir restorano „Kuchmistrai“ vadovė Jolita Briedė, skaičiuojanti jau 22 vestuvių organizavimo patirties metus, pažymėdama, kad dvarai jauniesiems vis dažniau tampa pasirinkimu, galinčiu patenkinti kiekvieno individualius poreikius.

Pasak jos, vyrauja tendencija, kad vis daugiau atsakomybės atiduodama į organizatorių ar paslaugos tiekėjų rankas, kuomet personalas šventės dieną pasirūpina kone viskuo: nuo sutikimo užkandžių ir gėrimų iki lauktuvių krepšelių švečiams. Pasiūlant ir atrakcijas, nuo rankų plovimo rožių vandeniu, šampano piramidės ar šefo butelio atidarymo peiliu iki unikalaus šefo keptų putpelių išdarinėjimo ir paserviravimo svečiams, pokylių salėje, atkartojant dvaro tradicijas.

„Jaunieji dvaruose vertina ne tik iškirtinį meniu ir apgyvendinimą, bet ir didelius plotus su skirtingomis erdvėmis, kuomet vestuvių ceremonija gali vykti dvaro parke, pačiame dvare ar net vynuogyne. Kiekvienam pagal norus ir poreikius“, – šypsosi J. Briedė, pažymėdama, kad jaunieji savo stalui mielai rankasi ir vietinių vyndarių produkciją, kaip pasididžiavimą Lietuviška gastronomija, kartu su istorija dvelkiančiais patiekalais.

Ji priduria, kad dvarai neretai jauniesiems tampa itin sentimentalia vieta.

„Prisimename istorijų, kuomet Zyplių dvare įvyko pirmasis pasimatymas, kuris netruko išsivystyti į stiprios ir darnios šeimos sukūrimą. Tačiau, ko gero, jautriausia, ką teko matyti, tai nuotaikos ir jaunikio išlydėjimas iš vien skirtingų  viešbučio kambarių. Vedybos vyko tėviškėje, o jaunieji ne vietiniai ir pas tėvus nebegyvena, tad toks sprendimas leido išvengti buitinių rūpesčių ir abejoms šeimoms būti vienoje vietoje, sutaupant laiko kelyje“, – sako J. Briedė.

J. Briedės teigimu, vestuvės – nepaprasta gyvenimo šventė, tad galimybė jauniesiems suteikti ne tik platų pasirinkimų spektrą, bet ir tą dieną būti kartu, užtikrinant sklandžią procesų eigą – nepamirštama patirtis.

Visgi, ji priduria, kad dvarai dėmesio susilaukia ir iš mergvakarių ar bernvakarių planuotojų, kurie nori sukurti išskirtinę patirtį – nuo jaukių moteriškų pokalbių iki atitinkamai vyriško meniu ir individualiai pritaikytų pramogų.

 

„Teambuildingai“: nuo bendro stalo, prie tikros bendrystės veiklos efektyvumui didinti

Darbdaviams vis aršiau konkuruojant dėl darbuotojų, kuriant malonią vidinę atmosferą ir vengiant perdegimo, kolektyvo vasaros išvyka tampa kone laukiamiausiu sezono įvykiu. Siekiantiems didžiausio efektyvumo, specialistai rekomenduoja koncentruotis ne tik į profesionalius mokymus, bet ir į kokybiškas pramogas. Zyplių dvaro ansamblyje veikiančio svetingumo verslo vadovė Jolita Briedė pažymi, kad komandos formavimo neoficialioje aplinkoje svarba neįkainojama, tuo tarpu laikas prie svetingai nukrauto stalo tampa motyvacija ryšį stiprinantiems pokalbiams.

Bendrystės neoficialioje atmosferoje

Komandos formavimo nauda šiai dienai yra ne tik aprašoma komandos formavimo bei vadybos vadovėliuose, bet ir žinoma iš gerųjų patirčių. Vienas esminių, pastarosios iniciatyvos išskiriamų privalumų – kokybiškas bendravimas, kai vienas kitą galima lengviau suprasti atsiradus daugiau empatijos. Neformalioje aplinkoje pavyksta efektyviau pastebėti vienas kito stipriąsias ir silpnąsias puses, atskleisti interesus. Šis supratimas padeda darbuotojams ne tik efektyviau dirbti kartu, bet ir siekti organizacijai svarbios pažangos.

Kiekvienoje organizacijoje tampa vis svarbiau parodyti dėmesį darbuotojams, įvertinti jų darbo rezultatus. Susitikimai neoficialioje aplinkoje sukuria aplinkybes skirtingų grandžių darbuotojams atsiskleisti ir pažinti vieni kitus be darbovietėse taikomų schemų.

Visgi, UAB „Kuchmistrai“ vadovė J. Briedė atkreipia dėmesį į tai, kad vasaros metu organizuojamiems „teambuildingams“ pasiruošti reikia iš anksto, o dar daugiau iššūkių gali kilti, jei kolektyvas yra didelis.

„Praktika rodo išliekančią rekomendacijų svarbą. Nors vis daugiau įmonių renkasi kelionių organizatorius ar bent skiria komandą, kuri rūpinasi išvyka, tačiau atstovų, kurie ne vienerius metus priima skirtingo profilio svečius nuomonė ar patarimai, duoda apčiuopiamos naudos, padeda susidėlioti tinkamą planą ar bent renginio vizualizaciją“, – sako ji, pažymėdama individualių poreikių atliepimo svarbą, kuri neretai gali lemti ir komandos formavimo išvykos rezultatyvumą.

Komandos formavimo svarba atsiliepia ir prekės ženklo reputacijai

J. Briedė akcentuoja ir teambuildingo originalumo svarbą, mat tai generuoja ne tik gerą vidinę atmosferą ir ilgalaikius įspūdžius, tačiau kuria ir pridėtinę vertę išorėje: darbuotojai dalinasi savo patirtimis tiek iš lūpų į lūpas, tiek socialiniuose tinkluose. Tad planuojant kelionę daug lemia tiek lokacijos, tiek pramogų pasirinkimas, tiek jų kokybė – svarbus ir turinys, ir kontekstas.

„Tokia komunikacija prisideda ir prie darbdavio prekės ženklo kūrimo: tiek potencialūs darbuotojai, tiek klientai daugiau sužino apie organizaciją, auga jos žinomumas, kuriamas įvaizdis bei reputacija. Svarbu ir tai, kad poveikis yra ne tik pagrindinei tikslinei grupei – darbuotojams, bet ir vartotojams. Tam tikra informacija apie paslaugos teikėją kaip apie darbdavį yra integruojama į bendrą požiūrį ir apie paslaugos prekės ženklą. Darbdavio prekės ženklo vertė gali sustiprinti arba susilpninti paslaugos prekės ženklo vertę ir taip paveikti vartotojų elgseną“,  – J. Briedei antrina ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto soc. mokslų daktarė Indrė Ščiukauskė.

Populiarėti linkusi praktika

Pasak J. Briedės, daugėja kolektyvų, kurie kas mėnesį susiburia verslo pietums, švenčia bendras įmonės šventes ar kitus minėjimus. Aukščiausio lygio vadovai taip pat nevengia susitikimus organizuoti neformaliose vietose.

„Šalies gyventojai yra išsiilgę bendravimo, pramogų. Galime daryti prielaidą, kad tam įtakos turėjo užsitęsęs karantinas, nuotolinis darbas ir kiti, gyvą kolektyvų bendravimą apribojantys faktoriai. Praktika rodo, kad tiek mažoms, tiek ir didelėms grupėms aibės pramogų neįprastose vietose, tokiose kaip dvaro ansamblis, tampa ypatinga ir įsimintina patirtimi“, – šypsosi ji.

Anot viešbučio ir restorano vadovės, trumpos išvykos toliau nuo namų ir darbovietės, ypač vasaros metu, padeda darbuotojams atsipalaiduoti, negalvoti apie kasdienius rūpesčius, tuo pačiu pasikraunant naujų pozityvių įspūdžių. Tam puikiai tinka senuosius amatus puoselėjančios kaimo turizmo sodybos, autentiškumą išsaugoję dvarai, o dviejų dienų kelionei parankus ir maršrutas per Panemunės pilis taip aplankant abi Nemuno puses.

Kviečia nemokamas medžioklės ir amatų festivalis „Išeik, sūduvi, ant dvaro pamandravot”

Zyplių dvaro ansamblyje jau antrus metus organizuojamas medžioklės ir amatų festivalį „IŠEIK, SŪDUVI, ANT DVARO PAMANDRAVOT“. Dvarai visuomet būdavo šviesuomenės susitikimų vieta ir kultūros židinys, ne išimtis ir Zyplių dvaras. Šio dvaro šeimininkai vertino meną, mėgdavo rengti įvairius pasibuvimus, organizuodavo laukinių žvėrių ir fazanų medžiokles, tad tradicijas puoselėjame ir šiandien, papildę tuo, ką mokame geriausiai.

Kartu su Zanavykų muziejumi birželio 17 d. nuo 14 val. kviečiame atvykti ir iš arčiau susipažinti su Sūduvos krašto kultūriniu paveldu, amatais, medžioklės tradicijomis bei dvarų kultūros papročiais. Festivalio metu galėsite daugiau sužinoti apie dvarų istoriją, apžiūrėti medžioklės trofėjų ekspozicijas, degustuoti ant atviros ugnies medžiotojų pagamintas sriubas, įvairių skonių plovus, įsigyti vietinių amatininkų gaminių, išgirsti medžioklinių instrumentų skambesį, išvysti dvarų šokių kolektyvų ir muzikinių grupių pasirodymus, vyks įvairios pramogos vaikams.

Zyplių dvaro kieme zanavykiškais užkandžiais, naminiais ledais ir kava prekiaus “Grafo virtuvė”. Sužinokite, kokiu „greitu maistu“ gryname ore lepinosi mūsų krašto dvariškiai.

Renginys nemokamas! Festivalis iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Partneriai: Šakių rajono savivaldybė, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Šakių medžiotojų ir žvejų draugija, Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugija, Zyplių dvaro virtuvės restoranas „Kuchmistrai”, Šakių kultūros centras, Lukšių kultūra, Gelgaudiškio kultūra, Kidulių kultūra, Paežerių dvaras/Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus, Lukšių žemės ūkio bendrovė.

🏠Kviečiame jau dabar pasižvalgyti po Amatininkų namo erdves: 

Edukacija-degustacija “Dvariška puota” amatininkų name

Birželio 16 d. 18 val. Zyplių dvaro sodybos amatininkų name vyks kartu su Zanavykų muziejumi ir mūsų geru bičiuliu dr. Mariumi Daraškevičiumi rengiama Edukacija-degustacija “Dvariška puota”.

Pirmiausia išgirsite, kuo skiriasi puotų ir kasdienybės valgymo kultūra Lietuvos dvaruose XIX amžiuje. Sužinosite, kokius patiekalus valgė antrasis ir trečiasis tarnų stalas, nes tik lyginant galima suprasti kuo skyrėsi ponų ir tarnų patiekalai, jų įvairovė, ir tik ragaujant galima išties pasiduoti istorijos pajautimui.

Dvarų kultūros tyrinėtojas dr. Marius Daraškevičiaus supažindins su anuomečiu svetingumu – nuo kvietimo, pasitikimo, pietų etiketo iki pat svečių išlydėjimo.

Šį kartą mokslišką pasakojimą pakeis satyrinis pasakojimas pagal Artūrą Bartelsą, Tiškevičių dvarų valdytoją, kuris matė ponų gyvenimą iš arti ir jį šmaikščiai aprašė pašiepdamas ydas, tokiu būdu atskleisdamas tokias svetingumo kultūros detales, kurių rimtuose dokumentuose neaptiksi.

Zyplių dvaro virtuvės restoranas „Kuchmistrai” kvies patenkinti smalsumą ir papildys klausytojų patirtis istorija dvelkiančiais skoniais. “Dvariška puota šįkart visai kitokia, nei patiekiame dvaro virtuvės svečiams. Šįkart įkvėpimo sėmiausi iš žymaus 19 amžiaus virtuvės šefo George Auguste Escoffier. Jis žinomas, kaip virtuvės genijus atvedęs prancūzišką virtuvę į vadinamą modernią virtuvę, kur sukūrė “brigadinę” sistemą, diktavo gastronominės mados tendencijas ir išgrynino restoranų verslą,” – pasakoja kuchmistras Artūras Rakauskas. Pasak jo, Escoffier palikimas – nemirtinga klasika, kuri įkvepia ir tuo norisi dalintis kuriant ypatingą šventę.

Svečiai degustuos tokius gurmaniškus patiekalus kaip kiaušinis “marškinėliuose”, paprikų-razinų compote, ikrai, kimštas bulvių fondantas, kepta kiaulienos papilvė, kriaušės mirkytos raudono vyno padaže ir daug kitų skonių, kurie, pagal aukštosios virtuvės tradiciją, sužavės patiekimu, pristatymu, o galiusiai – aromatų bei skonių žaismu.

Išskirtinę nuotaiką kurstys žydiškos muzikos ansamblis „Klezmer Klangen” pripildys dvarišką erdvę muzikos instrumentų garsais.

Edukacijos-degustacijos dalyviams suteikiama poniška privilegija – simbolinė dvariškos puotos degustacijos kaina – 25 Eur/asm.

Papildoma informacija dėl rezervacijos tel. +370 650 85 035

Puotos vieta: Zyplių dvaro sodybos amatininkų namas

Puotos organizatorius: Zanavykų muziejus

Puotos partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Šakių rajono savivaldybė, Zyplių dvaro virtuvės restoranas „Kuchmistrai”.

Dvariška puota yra projekto „Išeik, sūduvi, ant dvaro pamandravot“ dalis. Zyplių dvaro ansamblyje jau antrus metus organizuojamas medžioklės ir amatų festivalis. Dvarai visuomet būdavo šviesuomenės susitikimų vieta ir kultūros židinys, ne išimtis ir Zyplių dvaras. Šio dvaro šeimininkai vertino meną, mėgdavo rengti įvairius pasibuvimus, organizuodavo laukinių žvėrių ir fazanų medžiokles, tad tradicijas puoselėjame ir šiandien, papildę tuo, ką mokame geriausiai.

BEATRIČĖS VASAROS 2023 FESTIVALIO PROGRAMA

Birželio 10 d., 18 val. Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Festivalio pradžios koncertas

 

NACIONALINĖS FILHARMONIJOS SIMFONINIS ORKESTRAS.

Dirigentas Modestas Barkauskas, solistė Ieva Prudnikovaitė-Pitrėnė (mecosopranas).

Programoje: G.Bizet, G.Gimenez, M.De Fall, A.Lara, A.Anderson, J.M.Cano

Bilietus įsigykite čia 

 

Birželio 18 d., 18 val. Zyplių dvaras

Kuriančių moterų klubas „Concert No.5“

DOVILĖ KAZONAITĖ (operos, klasikinės muzikos atlikėja)

AISTĖ LASYTĖ (aktorė, dainininkė)

RŪTA MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ (pianistė)

JOLANTA TALAIKYTĖ (dizainerė)

Bilietus įsigykite čia

 

Liepos 1 d., 18 val. Sudargo buvusios bažnyčios vieta (miestelio centre)

JAZZ ISLAND

Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai

Bilietus įsigykite čia 

 

Liepos 9 d., 15 val. Ilguvos dvaras

BEATRIČĖS PIKNIKAS

Programoje:

15 val. Ekskursija po Ilguvos dvaro ir bažnyčios kompleksą

17 val. Zyplių dvaro virtuvės restorano „Kuchmistrai“ piknikas. Pikniko krepšius galite užsisakyti.

18 val. Saulius Petreikis ir styginių sekstetas, programa „Jūrėse“

Renginys nemokamas

Pikniko rinkinius galima įsigyti čia 

 

Liepos 16 d., 18 val. Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia

ATIS BANKAS (smuikas, Kanada)

VICTORIA KOGAN (fortepijonas, Kanada)

Bilietus įsigykite čia 

 

Liepos 30 d., 18 val. Zyplių dvaras

IL SENSO

Ieva Barbora Juozapaitytė (sopranas)

Indrė Anankaitė (lyrinis sopranas­)

Laimonas Bendaravičius (tenoras)

Kasparas Damulis (tenoras)

Bilietus įsigykite čia 

 

Rugpjūčio 6 d., 18 val. Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

TORD GUSTAVSEN (džiazo pianistas, Norvegija)

Bilietus įsigykite čia 

 

Rugpjūčio 13 d., 18 val. Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

JEAN-MARC LUISADA (fortepijonas, Prancūzija) ir TALICH KVARTETAS (Čekija)

Bilietus įsigykite čia 

 

Rugpjūčio 27 d., 18 val. Zyplių dvaras

NIKO – Naujų idėjų kamerinis orkestras

Dirigentas ir meno vadovas Gediminas Gelgotas

 

Orkestro nariai:

Augusta Jusionytė (smuikas)

Dalia Simaškaitė (smuikas)

Julija Ivanovaitė (smuikas, altas)

Liudvikas Silickas (violončelė)

Augustinas Sokalski (violončelė)

Vincas Bačius (kontrabosas)

Bilietus įsigykite čia 

 

Įsigykite bilietus į visus festivalio koncertus