Karšto tikėjimo įkvėpti tikslai

Didžiuojamės 2022 metais tapę ne vieno įsimintino projekto partneriais ir tikimės, kad kartu tęsime veiklas, kurios verčia savo kraštą mylėti dar labiau. Esame atviri šiuolaikinės gastronomijos iššūkiams, istorinės virtuvės paslapčių tyrinėjimui, kantrūs meno bei vyno kūrimo procesams vertiems svaiginančių rezultatų kuriamo pasitenkinimo. Nuo nuoširdžiausio paprastumo prie zanavykiško stalo iki gurmaniškų miniatiūrų su importiniais gėrimais – esame nusiteikę jus džiuginti visus metus su proga ir be progos.

Dėkojame tiems, kurie kartu veikia, kartu svajoja ir įgyvendina vis drąsesnes idėjas. O labiausiai tiems, kurie palaiko. Džiaugiamės sulaukdami vis daugiau svečių ir vis daugiau sugrįžtančiųjų, kuriančių savo tradicijas pas mus.

Nuolat skubame, tad per šias šventes linkime stabtelėti bei pasimėgauti akimirka su šeima ir pačiais brangiausias žmonėmis.

Dovanokite vieni kitiems šypsenas, dėmesį, šilumą – tai nieko nekainuoja ir drauge kurkite ypatingas akimirkas! Su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais!

Video: VšĮ „PRIC“ įgyvenditas projektas NR. ŠAKI-LEADER-6B-KV-11-5-2021/ 42VS-PV-22-1-04937-PR001 Šakių krašto aviatoriams atminti.

UAB „Kuchmistrai“ info.

5 dvaro virtuvės patarimai tobuloms Kūčioms

Dėmesys artimui

Šventės ne tik mūsų namuose. Dvaras rūpinosi, kad deramai atšvęstų ir tarnai, kad būtų sočiai privaišinti ir dovanomis pradžiuginti. Jūsų keptų sausainių krepšelis gali tapti puikiausia dovana kaimynams, kurią, su rašteliu, galite tiesiog pakabinti ant durų rankenos. Artimas giminaitis ar geras pažįstamas, kuris per šventes lieka vienas, tikrai įvertins, jei pasikviesite prie savo Kūčių stalo. Jei užmezgėte broliškus ryšius su pabėgėliais iš Ukrainos, turite puikią progą pasidalinti savo namų šiluma ir mūsų šalies tradicijomis.

Sielos ir namų ramybė

Šventiniu laikotarpiu verta prisiminti, kad patys esame brangūs vieni kitiems ir ne tobula namų švara ar patiekalų gausa matuojamas susitikimų džiaugsmas. Ruošą palengvintų daugiau pasitikėjimo šeimos nariais ir komandinis dalijimasis darbais bei smulkmenų nesureikšminimas. Juk taip gera šventę kurti visiems kartu. Mūsų kasdienybė skiriasi nuo dvarų, buities ignoruoti, deja, negalime, tačiau visada galime kreiptis į fėjas (įmones pagalbininkes), kurios mielai pagelbės už atitinkamą mokestį. Savo ramybės branginimas seniai atėjęs į madą ir tik jums spręsti, kokias tendencijas palaikyti.

Karališkas pasitikimas

Pirmą įspūdį daro pasitikimas, tad sužaiskite smulkmenomis. Svečiai per žiemos šventes dvarą pasiekdavo sužvarbę, tad nustebinti kvapniausia žolelių arbata ar punšu nebūdavo sudėtinga, tačiau dabar galite atrasti ar sukurti įdomesnį receptą. Su profesionaliais dvaro muzikantais namuose pasivaržyti padės mėgstamų kalėdinių dainų sąrašas internete. JO jei namai dar nekvepia žaliaskarėmis ar šviežiais kepiniais, pasirūpinkite kvapniomis žvakėmis. Kvapai bene greičiausiai grąžina prisiminimus ir kuria nuotaiką.

Malonūs netikėtumai

Kad šienas po staltiese neliktų vien kraštotyrininkų knygose, verta šį burtą išbandyti. Ypač, jei gyvenate bute. Taip pat paprasta degančios žvakės vašką lašinti į vandenį dubenėlyje ir vertinant formą spėti ateitį. Ypatingai įdomu palyginti, kaip tas pačias formas mato skirtingos kartos, kokios ateities vieni kitiems linki. Prasminga kurti ir naujas tradicijas: iš eilės pasisakyti, už ką esate dėkingi ar ko linkite sau/kitiems naujaisiais metais.

Stalas su istorija

Balta staltiesė ne tik atlieps Kūčių stalo tradicijas, bet ir suteiks nekasdieniškumo. Natūralių medžiagų dekoracijos bei besibaigiančio advento žvakės – taps nepretenzingu ryšio su gamta bei tikėjimu akcentu. Nuo 12 patiekalų stalas gal ir neturėtų lūžti, tačiau mus gali džiuginti saikinga įvairovė be rizikos persivalgyti – dvariška prabanga čia galėtų tapti sektinu pavyzdžiu: puošniuose induose nedidelis kiekis išradingai patiektų paprasčiausių patiekalų. O jei dar kiekvienas su istorija… Jei norisi Kūčių apie tai, koks turtingas mūsų kraštas ir kokia dosni mus supanti gamta, kviečiame pasikliauti kuchmistro sukurtu meniu. Jums užteks pasidengti stalą ir pagal pridėtus nurodymus patiekti maistą.

 

Linkime, kad šventės suteiktų daugiau džiaugsmo ir mažiau rūpesčių virtuvėje.

ZYPLIŲ DVARO VIRTUVĖS TRADICINIŲ KŪČIŲ MENIU

Silkių filė su karamelizuotais raudonaisiais svogūnais troškintais raudoname vyne
Aluje marinuota silkė su garintais obuoliais
Žuvies vyniotinis su vaisiais
Aguonų ir migdolų pienas su medumi
Firminiai barščiai su grybais
Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su grybais
Karpis drebučiuose
Senoviniai meduoliai
Zanavykiškas vinigretas
Įvairių grūdų mišrainė
Rankų darbo kūčiukai
Citrinų ir kmynų gira

Kaina 120 eur/4 asm., 60 eur/ 2 asm.
Atsiėmimas gruodžio 24 d. iki 14 val.
Galimas pristatymas Kaune.

Užsakymai darbo laiku priimami ☎ +370 61468883

Mus rasite: Beržų g. 3, Tubelių km., Lukšių sen., Šakių raj., Zyplių dvaro virtuvėje.

Kūčių stalo tradicijos į jūsų namus

Jei norisi Kūčių su istorija apie tai, koks turtingas mūsų kraštas ir kokia dosni mus supanti gamta, kviečiame pasikliauti mūsų kuchmistro sukurtu meniu. Jums užteks pasidengti stalą su linine staltiese, paslėpti po ja bent kuokštelį šieno burtams ir pagal pridėtus nurodymus patiekti maistą. Linkime, kad šventės suteiktų daugiau džiaugsmo ir mažiau rūpesčių virtuvėje.

TRADICINIŲ KŪČIŲ MENIU

Silkių filė su karamelizuotais raudonaisiais svogūnais troškintais raudoname vyne
Aluje marinuota silkė su garintais obuoliais
Žuvies vyniotinis su vaisiais
Aguonų ir migdolų pienas su medumi
Firminiai barščiai su grybais
Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su grybais
Karpis drebučiuose
Senoviniai meduoliai
Zanavykiškas vinigretas
Įvairių grūdų mišrainė
Rankų darbo kūčiukai
Citrinų ir kmynų gira

Kaina 120 eur/4 asm., 60 eur/ 2 asm.
Atsiėmimas gruodžio 24 d. iki 14 val.
Galimas pristatymas Kaune.

Užsakymai darbo laiku priimami ☎ +370 61468883

Mus rasite: Beržų g. 3, Tubelių km., Lukšių sen., Šakių raj., visai šalia Zyplių dvaro.

Vyndarystės pradininkai Lietuvoje: lietuviškas vynas gali konkuruoti su užsienio

Manoma, kad jau nuo 14 amžiaus Lietuvoje kalavijuočiai augino vynuoges. Šiandien šia tradicija susidomi vis daugiau entuziastų. Vieni pirmųjų – Šakių rajone esančiame Zyplių dvare, šeimos amatą tęsianti ir vynuogyną puoselėjanti Ramaškevičių šeima. Čia pat vyksta vyno gamyba bei pristatymas – nuo dvaro ūkio neatskiriama dalis. Ekspertai teigia, kad lietuviškos vyndarystės tradicijos nėra senos, tačiau to pakanka, kad galėtume varžytis su vyndariais iš kitų, netgi pietinių šalių, kuriose klimatas auginti vynuoges yra žymiai palankesnis.

Tęsiamos senosios dvarų tradicijos

Lietuvoje vynuogių užuomazgos aptinkamos dalyje Lietuvos dvarų, Valdovų rūmuose. Rimčiau jų auginimu šalyje susidomėta tik XX a. viduryje, kuomet pradėta šiauriniam klimatui pritaikytų vynuogių veislių selekcija. Nuo tada, o dar intensyviau nuo 2000 m., Lietuvoje išaugintos vynuogės buvo naudojamos vyndarystei, ne tik valgymui.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorė dr. Asta Ramaškevičienė sako, kad dėl dvarų sąsajos su vynuogių auginimu, Zyplių dvaro sodelyje buvo pabandyta auginti vynuoges. Taip pat tokį sprendimą paskatino ne kas kitas, o pats dirvožemis.

„Anksčiau dvaro sodelyje augo sėklavaisiai, tad vėl sodinti sėklavaisius toje pačioje žemėje negalima – bus apsunkintas jų augimas, o jauni medeliai gali iš viso neprigyti. Tad pagalvojome, kad vertėtų pabandyti auginti vynmedžius, kaip senais laikais“, – pasakoja Zyplių dvaro vynuogynu besirūpinanti, agronomijos mokslų daktarė A. Ramaškevičienė ir priduria, kad sodelyje taip pat buvo pasodinti ir Lietuvoje puikiai augančios uogos – serbentai.

Šiems prigijus ir davus derlių, nuspręsta gaminti kelių rūšių dvaro vynus iš vynuogių ir serbentų. Ši veikla ir domėjimasis vyndaryste padėjo pamatus Zyplių dvare kasmet rengiamai Jauno vyno šventei, kurią Lietuvos vynuogininkai ir vyndariai susibūrę į asociacijas minėjo jau13-ąjį kartą.

Auginamos lietuviškam klimatui tinkamos veislės

 

Ne vieną vynuogių derlių išauginusi ir gerai su vyndarystės amatu susipažinusi A. Ramaškevičienė pažymi, kad Lietuvoje auginamos kitokios nei šiltesnio klimato kraštuose vynuogių veislės.

„Lietuviškos vynuogių veislės, kurios įprastai auginamos mūsų krašte, dažniausiai yra sukurtos kitokio vynmedžio pagrindu, todėl savo aromatu skiriasi nuo pietų Europoje auginamų, tikrojo vynmedžio vynuogių aromato. Tačiau tai nėra blogai, nes vyno pasaulyje daug svarbesnis vyno gaminimo regiono išskirtinumas ir produkto kokybė nei žaliava iš ko pagamintas vynas“, – sako agronomė.

 

Foto: Darius Merkšaitis

Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis papildo, kad Lietuvoje vyrauja tiek mėlynosios, tiek baltosios vynuogių veislės, bet dėl saulės kiekio ir trumpo vegetacijos laikotarpio perspektyvesnės baltosios vynuogių veislės, kaip „Solaris“, „Adalmina“, „Osceola Muscat“. Didžioji dalis Lietuvoje išaugintų vynuogių, didesniuose nei 1 a plote, įprastai skirtos sultims arba vynui gaminti.

 

„Iš Lietuvoje augančių vynuogių daug veislių yra tinkamų vyno gamybai. Svarbiausia, kad jos būtų kuo mažesnės, o pasiekus brandą, uogos pasižymėtų tinkamu rūgšties kiekiu“, – pabrėžia R. Pilvelis.

 

Pasak vynuogių ekspertų, Lietuvoje yra keletas eksperimentinių vynuogių ūkių. Juose yra išbandomos įvairios vynuogių veislės, kuriuose dominuoja tikrojo vynmedžio genai. Vynas pagamintas iš tokių vynuogių savo aromatais primena austrišką ar vokišką vyną.

 

Prioritetas – kokybė

 

Vynuogių vynai Lietuvoje pradėti gaminti visai neseniai, tačiau lietuviams šioje srityje pavyko jau nemažai pasiekti. Pavyzdžiui, lietuviškas vynuogių vynas ne kartą profesionalų buvo įvertintas aukso ar sidabro medaliais tiek Lietuvoje Vyno klubo organizuojamame tarptautiniame Vyno čempionate, tiek ir Pabaltijo vyno čempionate, kuris organizuojamas Latvijoje.

Foto: Darius Merkšaitis

Pasak A. Ramaškevičienės, lyginti vynus pagal šalį yra sudėtinga, tačiau nėra abejonių, kad lietuviškas vynas gali konkuruoti su užsienio – svarbu, kas su kuo bus lyginama ir pagal kokį aspektą.

 

„Dažniausiai vynas konkuruoja pagal kokybinius rodiklius, todėl tinkamai pagamintas vynas gali konkuruoti ir su užsienyje pagamintu vynu – svarbu, ką padėsime ant vienos ir kitos svarstyklių lėkštutės. Paprastai vaisių uogų vynas lyginamas su vaisių uogų vynu, o vynuogių su vynuogių. Tačiau visur pasitaiko išimčių: lietuviškų vyšnių vynas gali prilygti, o kartais ir pralenkti savo skoniu kai kuriuos vynuoginius vynus. Panašiai gali būti ir su agrastų vynu. Jei lyginsime vynuogių vyną, tai priklausys iš kokios vynuogių rūšies bus pagamintas vynas“, – dėsto ekspertė.

 

Kultūringas vyno vartojimas – kūrybos ir laiko reikalaujantis procesas

 

Anot restorano „Kuchmistrai“ vadovės Jolitos Briedės, Lietuvoje vyno vartojimo kultūra dar formuojasi. Tam daug pastangų deda tiek atskiri verslai, tiek „Vyno klubas“, kurio rengiamas „Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionatas“ suburia profesionalus: somelje ir konditerius.

 

„Dauguma šalies restoranų turi savo vyno kortą, kurioje vis dažniau svarbią vietą užima ir lietuviškas vynas. Tiek dėl noro patenkinti svečių smalsumą, tiek dėl būtinybės atstovauti savo kraštui. Mažųjų vyndarių produkcija leidžia pristatyti nišinius gėrimus, o dirbant su virtuvių šefais kuriamos degustacijos, dovanojančios patirtis, kurių paprastai ieškoti keliaujame į užsienį: vietinis maistas, vietiniai gėrimai, vietinis šefas ir savas vyndarys ar bent somelje“, – sako J. Briedė.

 

Ji priduria, kad vienu iš tokių pavyzdžių tampa Zyplių dvaras, kuriame dvarišką tradiciją puoselėjantys vyndariai bendradarbiaudami su dvaro virtuvėje veikiančiu kuchmistru, sukuria unikalių potyrių kupiną iniciatyvą. Šia susidomi ne tik miesto svečiai, bet ir turistai iš svečių šalių. „Pasivaikščiojimas vynuogyne, vyno degustacija su vietiniais patiekalais, pažintis su vyndariu bei virtuvės šefu – įspūdžiai, kuriuos dažniau parsivežame iš kelionių į užsienį, nei tai, ko tikėtumėmės važiuodami į užmiesčio dvarą. Būtent dėl to ypatingai vertiname draugystę su šeima, kuri vyndarystės tradicijas puoselėja Zyplių dvare,“ – pasakoja Jolita.

 

„Dažnas mūsų restorano lankytojas jau žino savo mėgstamus importinius vynus, turi tam tikrą skonį bei lūkesčius deriniuose su maistu, o pristatyti lietuvišką vyną – ne mažas iššūkis ir didelė atsakomybė. Labiausiai džiaugiamės, kai svečiai renkasi degustacijas ir visiškai atsiduoda mūsų valiai. Tada galime preciziškai suderinti maistą ir gėrimus, papasakoti apie jų atsiradimą, gamybą bei vietą istorinėje bei šiandieninėje gastronomijoje,“ – dalinasi patirtimi restorano direktorė jau eilę metų dirbanti šioje srityje.

 

Pirma vynas, paskui patiekalas? Ar atvirkščiai?.. „Tenka pripažinti, kad leidžiant dienas visai netoli vynuogyno, gyvenant to paties dvaro ritmu, atmintyje įsirėžia gamtos ciklo niuansai ir nori nenori, tai, ko gero, įkvepia labiausiai. Jau laukdamas naujo vyno derliaus žinau, kas išbandyta ir pasiteisinę praeityje, galvoju, kaip nustebinti ragautojus. Žinoma, degustacija su vyndariu praplečia suvokimą ir leidžia kurti derinius, kurie apima ne tik skonius, bet ir žadina emocijas, pasakoja šiandienos dvaro istoriją,“ – sako dvaro virtuvės kuchmistras Artūras Rakauskas.

 

„Lietuviški vynai, pagaminti iš agrastų, obuolių ir aviečių leidžia svečiui turėti tam tikrų lūkesčių ar net kelia abejonių, tačiau intriguoja ir puikiai dera su sezonine virtuve. Štai anties, kad ir lietuviškos, krūtinėlė visgi labiau gurmaniška, nei tradicinė vištiena ant lietuviško stalo, todėl puikiai atsveria menamą vietinio vyno kuklumą,“ – sako jis. – „Pavyzdžiui, aviena ir raudonas vynas – klasikinis derinys, kaip priklauso dvare, tačiau siekiant kompensuoti lietuviško dirvožemio šykštumą vynuogių išraiškingumui norisi ne vien pasirinkti kokybiškus vietinius produktus, bet ir sužaisti skoniais bei įdomesniu patiekimu. Mėsa ir daržovės, ko gero, neskamba kaip fantastiškas derinys, tačiau nesunku nustebinti svečią gerai atlikus namų darbus.“

Foto: Darius Merkšaitis

„Kad ir medlievos uogos – jos intriguoja savaime. Dažnas jų skonio nežino ar jau vargiai beprisimena iš vaikystės, todėl sunkiau įvardinti, ką jaučia, ką užuodžia, kai ragauja jų vyną. Tokiu atveju gelbsti paprastumas. Rudens sezono karalius – moliūgas, o jį parūkinus gaunasi sodri atrama ožkų pieno sūriui, kokiu kadais galėjo mėgauti tik didikai,“ – dėsto gastronominę logiką virtuvės šefas. Pasak jo, net dvaro klestėjimo laikotarpiu neverta galvoti apie tokį platų šokolado prieinamumą, kaip dabar prekybos centruose, tad „šokoladas su šokoladu“ kvepia karališkaisiais rūmais. Juodųjų serbentų vynas čia stoja į oponuojančią lietuviškos klasikos kategoriją ir šalia sodraus skonio deserto kuria naują patirtį, kur rūgštelė, kartumas ir saldumas užsuka savotišką pojūčių žaižaravimą, kuris nuneša į karščiausias vasaros dienas.

 

UAB „Kuchmistrai“ info.

Prieššventinis laikotarpis: nuo iškilmingų pietų iki karnavalų

„Po jauno vyno šventės paprastai prasideda įmonių Kalėdos,“ – pasakoja restorano „Kuchmistrai“ vadovė Jolita Briedė. „Kolektyvai dažniausiai užsisako puotas. Toks sprendimas patogus, nes meniu su visais užnešimais būna suplanuotas, o personalas supažindina su restorano filosofija bei pasakoja apie patiekalus, mielai atsako į klausimus.“

„Pastebime tendenciją, kad mažiausi kolektyvai renkasi šventinius pietus ar vakarienes, o didesni mėgsta aiškiau susiplanuoti laiką bei turinį,“ – pasakoja Jolita. Ne retai įmonės, užsakančios savo šventėms degustacijas, užsako ir dovanas savo darbuotojams, kad gastronominė patirtis tęstųsi ilgiau. „Turime savo suvenyrinių gaminių, glaudžiai bendradarbiaujame su keletu vietinių gamintojų,“ – džiaugiasi vadovė, kad gurmanišku rinkiniu gali pradžiuginti tuos, kurie jau lankęsi Zyplių dvaro virtuvėje, ir nustebinti dar nebuvusius.

Dovanomis darbuotojams tampa ir restorano bei viešbučio kuponai. Juos lengviausia įsigyti internetu ir gauti per sistemą virtualiai, tačiau galima įsigyti ir atspausdintus bei supakuotus pagal poreikį.

„Įsimintiniausia, kai svečiai pasiduoda mūsų žaidimui ir atvyksta su kostiumais ar bent aprangos detalėmis dvariška tema,“ – sako restorano vadovė. Tokiais atvejais puikiai dera ir teatrališka ekskursija dvare. Liaudiškos kultūros mylėtojams rekomenduojama ekskursija Zanavykų muziejuje, o po jos – edukacija-degustacija „Zanavykų ragaučius“ su unorava zanavyke edukatore.

„Lengvai prisitaikome, jei kolektyve yra vegetarų, jei aiškūs kažkokie bendri poreikiai,“ – sako restorano „Kuchmistrai“ vadovė. Kiekvienas užsakymas derinamas individualiai, tad galimi geriausi sprendimai pagal aplinkybes.

Naujausia paslauga – nakvynė viešbutyje „Zyplių dvaro oficina“, tai 12-ka skirtingų kambarių. Bendradarbiaujant su Šakių verslo ir turizmo informacijos centru rengiami ekskursijų maršrutai, svečius užimti kviečiami gidai – animatorai.

 

UAB „Kuchmistrai“ info.

Šaltojo sezono pirmadieniais nedirbsime

Siekdami nekelti kainų ir toliau teikti aukštos kokybės paslaugas restorane „Kuchmistrai“ šaltuoju sezonu savaitę pradėsime antradieniais. Darbo dienomis toliau siūlome užsukti verslo pietų ir drąsiai rezervuotis staliukus šeimos šventėms ar mažiems susitikimams ☎ +370 61468883

„Lanksčiai žiūrime į klientų užsakymus ir, iš anksto suderinus, priimti galime nors ir pirmadienį,“ – sako restorano direktorė Jolita Briedė. – „Suderinti galima ir apsilankymus Zyplių dvare. Mielai rekomenduosime aplankyti ir daugiau lankytinų vietų aplink.“

Spalio pabaigoje pasiūlysime rudenišką moliūgų meniu. Lapkričio 7-13 dienomis kviečiame ragauti Lietuvos gastronomijos meniu. Tradiciškai kviesime į Jauno vyno šventę ragauti Zyplių dvaro vynuogių vyno bei importinių vynų. Prieš didžiąsias žiemos šventes rengsime edukacines tradicinių lietuviškų patiekalų pamokėles. Stebinsime degustacijomis ir šventiniu laikotarpiu jūsų šeimai ar kolektyvui kartu pažymėti besibaigiančius metus.

Iki pasimatymo!

Kviečiame Lietuvos gastronomijos savaitės degustacijai

Startuoja lapkričio 7-13 dienomis vyksiančios Lietuvos gastronomijos savaitės vietų restoranuose rezervacija. Iš viso XII-oje Gastronomijos savaitėje dalyvauja daugiau nei 50 restoranų, įsikūrusių ne tik didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, bet ir Anykščiuose, Birštone, Joniškyje, Šakiuose, Palangoje, Panevėžio rajone. Savaitės dalyvių parengti meniu kvies restoranų lankytojus keliauti po įvairias Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Afrikos šalis, persikelti laiku į gastronominę Lietuvos praeitį bei geriau pažinti atskirus šalies regionus.

Rudenišką Zyplių dvaro parko nostalgiją spalvomis pildo kuchmistro sukurti patiekalai. Vietinių ir importinių produktų deriniai komponuojami ir patiekiami pagal aukštosios virtuvės standartus bei dvarų kultūrai būdingas tradicijas. Kruopščiai atrinkti ingredientai nustebins skonių ir tekstūrų darna bei dovanos nepakartojamą patirtį istorinę išmonę prikeldama šiandienos gurmanui. Nuo LDK laikų interpretacijų iki modernizuotos smetoniškos virtuvės – lėkštėje telpantis noras savo kraštą mylėti dar labiau.

3 užnešimų meniu (30 €/asm.) (Tinka vegetarams, fleksitarams)

Sriuba

Keptų pastarnokų sriuba su druskoje keptais salierais

Karštas

Grilinta šviežia žuvis su šaltalankių padažu, ryžiais gardintais šafranu ir keptomis šakninėmis daržovėmis

Desertas

Šokoladinis pyragaitis su kietojo sūrio kremu

4 užnešimų meniu (50 €/asm.)

Užkandis

Triušio kepenėlių paštetas su karamelizuotais svogūniukais, marinuota cukinija, morkomis ir vyno padažu

Sriuba

Keptų pastarnokų sriuba su druskoje keptais salierais

Karštas

Grilinta veršienos nugarinė su kaulu patiekiama su ėriuko sultinio-raudono vyno padažu, keptu česnaku, bulvių „fondant“ ir daržovėmis

Desertas

Šokoladinis pyragaitis su kietojo sūrio kremu

Degustacijų pateikimo laikas: III – VII 12:00 – 19:00

http://skonis.lt/restoranas-kuchmistrai-6/

Visas Gastronomijos savaitės dalyvių sąrašas, jų pristatymai ir savaitei sukurti meniu skelbiami portale „Skonis.lt“. Ten pat anonsuojami Gastronomijos savaitėje vyksiantys renginiai. Lapkričio 7-13 dienomis į gastronominius renginius kviečia Panemunės pilis, Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys, į ekskursijas – istorikė Anželika Laužikienė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir istorinė LR Prezidentūra Kaune, į vakarienės turą – Stiklo kvartalas. Norintys juose dalyvauti taip pat jau gali rezervuoti vietas „Skonis.lt“ nurodytais kontaktais.

Gastronomijos savaitę organizuoja Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių bei Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos. Pagrindinis savaitės rėmėjas – autoservisai „Melga“ kartu su „Michelin“, rėmėjas – natūralus mineralinis vanduo „Acqua Panna“. Savaitės partneriai – nacionalinė turizmo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, Vilniaus miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“, verslo, turizmo, kino ir tarptautinės Kauno rinkodaros agentūra „Kaunas IN“, informaciniai partneriai – LRT televizija, žurnalas „Geras skonis“, interneto svetainė „Skonis.lt“, Lietuvos turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienų portalas „We love Lithuania“.

Alaus kultūra: nuo bavariškosios „Oktoberfest“ tradicijų iki degustacijų su somelje ir dvaro virtuvės kuchmistru

Žymiojo „Oktoberfest“ festivalio tradicijos vis spartesniu žingsniu žengia ir į Lietuvą. Nuo gėrimų bei patiekalų įvairovės, iki bavariškos muzikos ir kostiumų. Gatvės festivaliams alternatyvą siūlo Zyplių dvaro virtuvė ir kviečia prisiminti, kad pirmiausia tai karališka vestuvių šventė.

„Oktoberfest“ – festivalis siejamas su didžiausiu Bavarijos regiono miestu Miunchenu. 1810 m. spalio 12 d. princas, vėliau karalius Liudvikas I, vedė princesę Teresę. Jaunieji norėjo šį ypatingą įvykį paminėti su visais miestelėnais, todėl surengė didelę šventę ir žirgų lenktynes. Sėkminga pradžia lėmė, kad „Octoberfest“  tapo kasmetiniu spalį švenčiamu festivaliu. Tiesa, karai ir epidemijos kurį laiką jį buvo pertraukę. Tačiau situacijai aprimus, šventė buvo atgaivinta. Ši vis augo ir patraukdavo vis daugiau gyventojų dėmesio. Atsirado daugiau įvairių pramogų, varžytuvių, o apie 1880 m. vaišių stalą papildė alus, kuris po kurio laiko tapo kone pagrindiniu festivalio akcentu. Festivalis „Octoberfest“ iki šiol vyksta Miunchene, o daugelyje šalių organizuojami panašūs renginiai.

Šakių rajone esančiame Zyplių dvare puoselėjama dvaro, kaip ūkinio vieneto idėja, tad minint sezonines šventes daug dėmesio skiriama ir vietiniams produktams. Alus dvare buvo ne tik gėrimas, bet ir mėgstamas prieskonis virtuvėje, tad jo sunaudodavo išties daug. Jau vien daugybė išlikusių alaus sriubos receptų rodo, kad kelyje būtent šis gėrimas ir džiovintos duonos kriaukšlės buvo kasdieniškas, greitas ir patogus būdas pasistiprinti.

„Vokietijoje aludarystė atsirado rūmuose, o Lietuvoje – dvaruose. Tad galima sakyti, kad profesionalios aludarystės ištakos yra iš ten pat. Paties aludario pareigybė Vilniaus dvare atsirado kopijuojant Lenkijos karaliaus dvaro struktūrą. Dėl to po kurio laiko jau ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare atsirado žmonės, aludariai, kurie pradėjo gaminti alų ir vaišinti pono dvariškius“, – apie profesionalios lietuviškos aludarystės pradžią pasakoja aludaris ir kvalifikuotas somelje Ričardas Barakūnas.

Alaus gamyba Lietuvoje siejama su XVI a., tačiau tuo neapsiriboja. Šiandien ši maisto kultūros dalis yra toliau gaminama ir puoselėjama, o jos rūšių esti daugybė. Tai, kad šis gėrimas ypatingai prigijo Lietuvoje, anot R. Barakūno, lėmė keletas priežasčių.

„Alus gaminamas jau tūkstančius metų ir yra glaudžiai susijęs su taip pat labai senomis mūsų krašte duonos kepimo tradicijomis, kadangi tiek duonos raugui, tiek ir alaus gamyboje yra naudojamos mielės“, – alaus išpopuliarėjimo priežastis įvardija profesionalus somelje ir priduria, jog vienu metu alus buvo net pradėtas vartoti gausiau, dėl anuomet prastos geriamo vandens kokybės.

Anot jo, pats alaus gamybos procesas iki šiandien yra beveik nepakitęs. Naudojami 4 pagrindiniai ingredientai: vanduo, miežių arba kviečių salyklas, apyniai ir mielės. Salyklas malamas bei maišomas su vandeniu, gautas mentalas filtruojamas, o išfiltruota misa verdama su apyniais, tuomet misa šaldoma ir į ją dedamos mielės. Tiesa, pasak R. Balkūno, procesas tapo labiau modernizuotas ir atsirado įspūdinga alaus skonių įvairovė.

„Alaus gamybos procesas tapo labai modernus lyginant pirmykštę gamybą su šiandieniniais bravorais. Be tradiciškai naudojamų minėtų ingredientų dabar alaus gamybai naudojami įvairiausi vaisiai, uogos, žolelės ar kitos grūdinės kultūros“, – sako somelje.

Šakių rajone esančio Zyplių dvaro virtuvėje veikiančio restorano kuchmistro Artūro Rakausko teigimu, nors pastarojoje šventėje alus yra pats svarbiausias, maisto pasirinkimas ir derinimas prie alaus yra ne mažiau svarbus kuriant unikalią gastronominę patirtį.

„Tokioje šventėje kaip „Octoberfest“ išragaujama daug alaus, tad itin svarbu ir protingai užkąsti. Dažnai tokiu atveju tinkamiausiu pasirinkimu tampa riebus maistas. Paprastai alaus šventės metu užkandžiaujama gatvės maistu: bavariškais riestainiais, vadinamais „Pretzels“, skanaujamos mėgstamos vokiškos dešrelės, kugelis, karkos su kopūstais… ir net modernesni patiekalai, kurie tapę populiariu gatvės maistu“, – sako A. Rakauskas.

Kuchmistras taip pat užsimena, kad ir pats alus yra puikus įvairių patiekalų ingredientas. Vienas svečiams labiausiai įsiminusių ir išsiskiriančių patiekalų pernai sukurtų „Octoberfest“ šventei restorane, buvo alaus tešlos spurgos su skumbre. Jis pirmenybę visgi atiduoda alaus sriubai, kurios skonių suderinamumas bei gamybos technologija jį žavi iki šiol.

„Octoberfest“ nei Vokietijoje, nei Lietuvoje neapsieina be muzikos. Gera nuotaika ir šokiai tiesiog privalomi. Tą patvirtina akordeonistas Arūnas Šerpytis, kuriam teko sudalyvauti šiame išskirtiniame renginyje. Į Zyplių dvarą jis atvyko su žmona.

„Muzika yra neatsiejama šios šventės dalis. Didelėse palapinėse visas festivalio dienas bavariškus kūrinius groja pučiamieji orkestrai, o instrumentinės grupės atlieka vokiškus, vietiniams gerai žinomus šlagerius ir kitą populiariąją muziką. Įsimintina yra šventės pradžia – simboliškai atidaroma didelė alaus statinė, vyksta įspūdingas paradas, kuriam žmonės pasiruošia vilkėdami nacionalinius bavarų kostiumus“, – įspūdžiais dalijasi akordeonistas.

Uždaro, alui dedikuoto, vakaro metu vokiškos virtuvės įkvėptus patiekalus pristatė Zyplių dvaro virtuvės kuchmistras, profesionalus somelje supažindino su degustacijai atrinktais alumis, o šokiams tinkamą atmosferą kurstė Šerpyčių šeima.

Nuotraukas rasite čia

Zyplių dvaro ansamblyje vyks oro balionų šventė Liorentams atminti

Šakių rajono savivaldybės administracija 2021 m. paskelbė lakūnės – parašiutininkės Antaninos Liorentaitės bei lakūno – pulkininko Jono Liorento metais, tad rugsėjo 16-18 d., Šakių rajone (Žvirgždaičiuose ir Lukšiuose) vyksianti oro balionų šventė skirta šiems Šakių krašto aviatoriams atminti. Oreiviai žada nustebinti Zyplių dvare nematytais vaizdais.

Vertas dėmesio ir įspūdingo Zyplių dvaro ansamblio vaizdas iš viršaus, ir pilotų žadamas naktinis švytėjimas dvaro teritorijoje. Pajausti didingą tarpukario dvasią padės istorinėje Zyplių dvaro virtuvėje veikiantis restoranas „Kuchmistrai“, turiningos Zanavykų muziejaus ekspozicijos, menu pulsuojančios Zyplių dvaro erdvės bei nuostabus parkas ir vynuogynas rūmų pašonėje. Viliojantį aukštį ir ten tykančius pavojus pažinti padės rodomi dokumentiniai filmai bei patyrusių oreivių pasakojimai.

PROGRAMA

Penktadienis, rugsėjo 16 d.

16 val. Renginio atidarymas Žvirgždaičiuose pilotės, parašiutininkės Antaninos Liorentaitės ir piloto Jono Liorento, gimtinėje. A. Liorentaitės kapo lankymas, oro balionų įgulų prisistatymas bei žaismingas bibliotekininkės Astos Baubonienės pristatymas apie šiuos krašto aviatorius. Susitikimo metu bus galima pamatyti gidus-animatorius pristatančius šių dviejų aviatorių, brolio ir sesers, personažus. Svečius sutiko priimti Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė.

18 val. vakarinis skrydis oro balionu virš Žvirgždaičių, esant tinkamoms oro sąlygoms.

Šeštadienis, rugsėjo 17 d.

Užsisakius degustaciją „Mažoji puota” arba „Didžioje puota” gausite dovanų kvietimą apsilankyti Zyplių dvare arba Zanavykų muziejuje.

Dvaro kieme sutiksite tarpukarį primenančius personažus. Kviečiame ir svečius puoštis pagal temą.

Nuo 17 val. kviečiame pabendrauti su Lietuvos oreivių federacijos prezidentu Vytautu Sviderskiu, kuriam priklauso pirmasis pasaulyje fortepijono skrydis oro balionu, daugkartiniu Lietuvos čempionu Gintautu Mockaičiu, kuris 2015.02.03 jis pasiekė ilgiausio skrydžio oro balionu Lietuvos rekordą, oreivių klubo „Audenis“ prezidentu Žydrūnu Kazlausku, buvusiu Telšių aeroklubo direktoriumi, lakūnu ir instruktoriumi Alfredu Vauru bei oro baliono pilote visai neseniai tapusia Dovile Naujokiene.

18 val. vakarinis skrydis (pakilimas netoli Zyplių dvaro) arba naktinis švytėjimas dvaro teritorijoje (pagal oro sąlygas).

Naujokų keleivių krikštynos dvaro virtuvės terasoje

Sekmadienis, rugsėjo 18 d.

12:00 Paskaita apie Krašto lakūnus ir filmų apie garsius tarpukario pilotus: Apie R. Marcinkų – “Uragano kapitonas”,

apie A. Liorentaitę – “Į raketą sėsčiau…”, apie A. Gustaitį – “Antanas nori būti ore”.

13:00 pasakojimas apie balionavimą Lietuvoje. Knygos „Su laisvės vėju” autorius Edmundas Ganusauskas papasakos apie oreivystę. Sveikinimo žodį pasakys Lietuvos oreivių federacijos prezidentas – Vytautas Sviderskis.

LR Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais – tai galimybė pakilus virš savęs parodyti, pamatyti, pristatyti išskirtinį krašto kraštovaizdį, piliakalnius, sodybas, dvarus. Išskirtinis šansas visapusiškai pamatyti Zyplių dvaro rūmų neobarokinę tik šiam dvarui būdingą stogo konstrukciją, kurios kultūrinis reikšmingumas ir vertybė atsiskleidžia darniai suderintų molio čerpių ir skardos lakštų kompozicijoje.

Tikimasi, kad renginys taps kasmetiniu, taip nuolatos vis prisimenant aviacijos pionierius, kurių palikimas svarbus ne tik Šakiams, bet ir visai Lietuvai.

16-18 d. mokami rytiniai skrydžiai (registracija tel.: 867643017)

Renginio organizatorių info

Viena užfiksuota akimirka – ištisa istorija

Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena, sveikiname tuos, kurie turi ypatingų galių – kurti istorijas tuo vienu sustabdytu vaizdu ir pristatome Jums virtualią parodą. Kviečiame ne tik pasigrožėti nuotraukomis iš pavasarį vykusio fototuro Zyplių dvare, bet ir išrinkti tas, kurios taps atvirlaiškiais su linkėjimais iš Zyplių dvaro. Pristatome šešių fotografų darbus iš Kauno fotodraugijos ir FMK (Fotografuojančių moterų klubo): Andrius Lindžius, Aloyzas Nomeika, Ema Dabrilkaitė, Mindaugas LightSilver, Vaidas Vidugiris, Vytė No.

<Nuotraukų galerija>

Nuotraukose užfiksuoti personažai – ne atsitiktiniai. Jie gali tapti jūsų ekskursijos Zanavykų krašte vedliais. Tai, Miglė Matulaitytė, Andrius Janulaitis, Artūras Rakauskas, Redas Miškinis, Monika Būblaitytė, Žaneta Švelnienė, Arūnas Tarnauskas, Vaida Janulevičiūtė, Kristina Tučinskaitė.

Už bendradarbiavimą dėkojame Zanavykų muziejui, Zyplių dvare veikiančiam Lukšių kultūros centrui ir jų darbuotojams.

UAB „Kuchmistrai“ inf.