Kaip pastaraisiais taip ir šiais metais išlieka ryški tendencija kelti priešingas, nei nusistovėjusios tradicijos, vestuves. Vis daugiau jaunavedžių noriai organizuoja išskirtinio formato vestuves, ieško unikalių vietų, atsisako kai kurių įprastų šios šventės programos dalių ar pramogų. Pasak vestuvių planuotojos Ivetos Oželytės, jau kuris laikas atsiranda naujos veiklos, atributai, kurie atsikartoja ne vienose vestuvėse, kas byloja, jog kuriasi naujos šios šventės tradicijos, laužiančios senąsias.
Senosios tradicijos įpinamos į naująsias
Klasikinis vestuvių scenarijus ilgus metus nesikeitė. Jaunieji šventės rytą pradeda ruošdamiesi atskirai ir vienas kitą pamato tik bažnyčioje. Po oficialios vestuvių dalies bažnyčioje, jaunieji vyksta į fotosesiją, o svečiai į sodybą, kur laukia vakarop pasirodysiančių šventės kaltininkų. Jiems pasirodžius, sėdama vakarieniauti, sakyti tostų, teikti dovanų. Galiausiai vakaras pasibaigia su jaunųjų šokiu, torto pjovimu ir vidurnakčio šou. Svečių skaičius siekia 40-50 žmonių.
„Toks vestuvių formatas vis dar dominuoja, tačiau pastaraisiais metais pastebimos naujos vestuvių tendencijos, pasižyminčios didesniu laisvumu ir improvizavimu. Iš įprastos vestuvių programos dalies ištrinamas vedėjo vaidmuo, nebelieka nakvynių poreikio“, – teigia I. Oželytė.
Ji priduria, kad naujose, šiuolaikinėse vestuvėse dažnai galima sutikti tokius šios šventės rekvizitus kaip fotoveidrodį – fotobox‘ą, o programa užpildoma gyvo garso atlikėjų pasirodymais.
Kita vertus, kai kurios senosios vestuvių tradicijos, kaip jaunųjų sutikimas su duona, druska, vandeniu ir šeimos židinio įteikimas – yra integruojamos į naujo formato vestuves arba jaunieji modernizuoja senovines tradicijas, kas suteikia naujo ir išskirtinio prieskonio tokią dieną.
„Senosios vestuvių tradicijos dažniausiai yra įpinamos iš pagarbos tėvams. Kita vertus, piršlio korimas, kelio tvėrimas, malkos kirtimas, lėlės vystymas ir kitos tradicijos kartais grįžta tuomet, kai vienas iš jaunųjų yra užsienietis. Tada tokios tradicijos tampa įdomia ir egzotiška programa tiek jauniesiems, tiek ir tarptautiniam svečių ratui“, – pastebi vestuvių planuotoja.
Prioritetas – paprastumas ir praktiškumas
Senosios vestuvių tradicijos pamažu nyksta, nes ateina naujos – perimami užsienyje matytų vestuvių modeliai. Taip pat, pažymi vestuvių planuotoja, žmonės labiau gilinasi į tokios šventės reikšmę, ieško daugiau estetikos ir prasmės. Dėl to kai kurios senosios tradicijos vis dar yra puoselėjamos, tačiau jas stengiamasi kuo paprasčiau ir lengviau suorganizuoti ar pateikti.
„Senieji vestuvių papročiai daromi nebeįdedant daug pastangų. Pavyzdžiui, pasitikimą su duona ir druska ruošia nebe tėvai, o maisto tiekėjai, todėl viskas yra pateikiama žymiai paprasčiau. Kai tuo tarpu anksčiau pateikimas buvo sudėtingesnis ir jam jaunųjų tėvai ilgai ruošdavosi. Pirkdavo duoną, turėdavo lininį rankšluostį – visas ritualas. Dabar jiems tuo rūpintis nebereikia, todėl labiau koncentruojasi į tai, kokius žodžius sakyti pasitinkant savo atžalas su šiomis simbolinėmis vaišėmis“, – pasakoja vestuvių planuotoja.
Svajonių vestuvėms – išskirtinės lokacijos
Jaunieji organizuodami savo svajonių vestuves daug dėmesio skiria šventės vietai. Juk vieta, kur vyks dvi širdis sujungianti puota, privalo būti ypatinga ir išskirtinė. Ne veltui jų taikinyje atsiduria senoviniai dvarai, su senų parkų alėjomis, baltais, didingais rūmais ir vynuogynais, kurie leidžia sukurti Provansu dvelkiančią nuotaiką, pripildytą stilinga egzotika. Pastaroji Lietuvoje dar gan netikėta.
„Šiandienos žmonės vis labiau vertina grynumą, autentiškumą. Todėl jie ir nori rengti savo asmenines šventes ten, kur sienomis smelkiasi istorija ir yra galimybė su svečiais pasidalinti tikrais pojūčiais. Todėl įvairūs istoriniai pastatai, dvarai, kaip Zyplių dvaras, jaunųjų tarpe yra populiarus pasirinkimas“, – pastebi vestuvių planuotoja.
Jai antrina ir restorano „Kuchmistrai“ vadovė Jolita Briedė, skaičiuojanti jau 22 vestuvių organizavimo patirties metus, pažymėdama, kad dvarai jauniesiems vis dažniau tampa pasirinkimu, galinčiu patenkinti kiekvieno individualius poreikius.
Pasak jos, vyrauja tendencija, kad vis daugiau atsakomybės atiduodama į organizatorių ar paslaugos tiekėjų rankas, kuomet personalas šventės dieną pasirūpina kone viskuo: nuo sutikimo užkandžių ir gėrimų iki lauktuvių krepšelių švečiams. Pasiūlant ir atrakcijas, nuo rankų plovimo rožių vandeniu, šampano piramidės ar šefo butelio atidarymo peiliu iki unikalaus šefo keptų putpelių išdarinėjimo ir paserviravimo svečiams, pokylių salėje, atkartojant dvaro tradicijas.
„Jaunieji dvaruose vertina ne tik iškirtinį meniu ir apgyvendinimą, bet ir didelius plotus su skirtingomis erdvėmis, kuomet vestuvių ceremonija gali vykti dvaro parke, pačiame dvare ar net vynuogyne. Kiekvienam pagal norus ir poreikius“, – šypsosi J. Briedė, pažymėdama, kad jaunieji savo stalui mielai rankasi ir vietinių vyndarių produkciją, kaip pasididžiavimą Lietuviška gastronomija, kartu su istorija dvelkiančiais patiekalais.
Ji priduria, kad dvarai neretai jauniesiems tampa itin sentimentalia vieta.
„Prisimename istorijų, kuomet Zyplių dvare įvyko pirmasis pasimatymas, kuris netruko išsivystyti į stiprios ir darnios šeimos sukūrimą. Tačiau, ko gero, jautriausia, ką teko matyti, tai nuotaikos ir jaunikio išlydėjimas iš vien skirtingų viešbučio kambarių. Vedybos vyko tėviškėje, o jaunieji ne vietiniai ir pas tėvus nebegyvena, tad toks sprendimas leido išvengti buitinių rūpesčių ir abejoms šeimoms būti vienoje vietoje, sutaupant laiko kelyje“, – sako J. Briedė.
J. Briedės teigimu, vestuvės – nepaprasta gyvenimo šventė, tad galimybė jauniesiems suteikti ne tik platų pasirinkimų spektrą, bet ir tą dieną būti kartu, užtikrinant sklandžią procesų eigą – nepamirštama patirtis.
Visgi, ji priduria, kad dvarai dėmesio susilaukia ir iš mergvakarių ar bernvakarių planuotojų, kurie nori sukurti išskirtinę patirtį – nuo jaukių moteriškų pokalbių iki atitinkamai vyriško meniu ir individualiai pritaikytų pramogų.
