Užgavėnės dvaro virtuvėje: nuo liaudiškų šokių iki aukštosios gastronomijos

Istorikai tikina, kad Lietuvos didikai Užgavėnes švęsdavo lygiai kaip Vakarų Europos aukštuomenė, tačiau apie liaudiškas tradicijas mūsuose žino ko ne kiekvienas, o aukštuomenės paslaptys likusios tarp rūmų sienų. Kadangi dvaro virtuvė yra tarp šių dviejų ugnių, tai bene patogiausia vieta sužinoti daugiau.

Dvariškos Užgavėnės Lietuvoje

Kaip tikina Valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro muziejininkas istorikas Eimantas Gudas, bene pirmosios istorinės žinios apie Užgavėnių karnavalą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose yra iš Žygimanto Augusto laikų. „1546 m. Vilniaus Žemutinės pilies statybos sąmatoje matome, kad tų metų lapkritį skirta pinigų ne tik ūkiniams trobesiams, tiltams ar pavėsinėms statyti, bet ir Užgavėnių dekoracijoms įrengti. Tai leidžia ne tik nustatyti Užgavėnių su menine programa šventimo faktą, bet ir tai, kad šventei ruoštasi gerokai iš anksto,“ – pastebi jis.

„Vėlesnė informacija apie mūsų valdovų Užgavėnes išliko iš 1549 m., kada Lenkijoje, Krokuvos Vavelyje ir medžioklės rezidencijoje Nepolomicuose, Žygimantas Augustas su ką tik jo žmona tapusia Barbora Radvilaite praleido vasario mėnesį buvusią Užgavėnių sezono atkarpą. Per ją būta karuselės žaidimų, žiedo gaudymų, kaukių balių, o vieną Užgavėnių vakarą Žygimantas Augustas liepęs dvariškiams eiti miegoti, nors pats, simboliškai dvarui parodęs einąs gultų, su keliolika artimiausių rūmininkų žmonos Barboros apartamente surengė šokių vakarą, kuriame grojo pučiamųjų instrumentų konsortas,“ – dalinasi pikantiškomis detalėmis mokslininkas. Pasakojama, kad tuosyk dvariškiai šoko tris valandas, o ir pats valdovas su žmona pašokęs keletą kartų. Per tų metų Užgavėnių sezoną buvo surengta net keletas maskaradų, ir amžininkai pabrėžė, kad juose valdovas būdavo puikios nuotaikos, o dvariškiai po kiekvieno karnavalo vakaro leipdavo girti.

Panašias žiemos palydėtuves istorikai fiksuoja ir Vazų dinastijos valdymo metu. Užgavėnių pokyliai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje pasižymėjo neįtikėtinu rafinuotumu, išskirtine prabanga ir labai žaismingomis tradicijomis. Manoma, kad mūsų kilmingųjų švęstos Užgavėnės turėjo akivaizdžių sąsajų su žymiausiais Europos karnavalais. Tai unikali, bet mažai populiarinta tradicija, tad iki šiol neatgaivinta.

Dvaruose Užgavėnės švęstos ne tik antradienį ir ne tik vieną dieną. Yra sakoma, kad šventė tęsiasi tris dienas iki pat gavėnios pradžios, tad baigdavosi tik Pelenų dieną, paryčiais. Istorikai laikosi nuomonės, kad tradicija turi prisitaikyti prie šiandieninės visuomenės poreikių, kad žmonės turėtų laiko ir galėtų sudalyvauti, todėl ragina neprisirišti prie kalendoriuje nurodyto antradienio.

Svarbiausias patiekalas – blynai

Nekyla abejonių, kad blynai yra būtinas ir pats svarbiausias Užgavėnių valgis. Šis sotus patiekalas valgomas su įvairiais pagardais ir sočiais padažais pvz. spirgučiais, riebia grietine. Žiūrint į papročius, svarbi ir simbolinė blyno prasmė. Manyta, kad karštas, auksinis, apvalus blynas – sugrįžtančios saulės simbolis. Apskritai šventės dieną gausiai ir sočiai valgyti – paprotys gajus ne tik mūsų krašte, bet ir daugelyje Europos šalių. Gausus pasistiprinimas prieš artėjantį Gavėnios laikotarpį buvo puoselėjamas nuo kaimuose gyvenusių namų šeimininkių ištaisytų sočių vakarienių iki iškilmingų puotų valdovų dvaruose. Žinoma, valgomi buvo ir kiti sotūs patiekalai. Tikima, kad galiojo taisyklė: valgyti tai, ko norima turėti ir ateinančiais metais.

Po Užgavėnių seka 40 dienų pasninkas, tad reikėjo suvalgyti maistą, kuris greitai genda: kiaušinius, pieną, riebalus, kad puikiai tinka tą dieną valgomiems blynams. Visgi ir buitiškam sprendimui buvo suteikta mistikos. Esą blynų tešlos ingredientai simbolizavo 4 esminius artėjančio pavasario taškus: kiaušiniai – pasaulio sukūrimą, miltai – kasdienę duoną, druska – sveikatą ir pienas – tyrumą.

Lietuvių virtuvė nuo pasaulinės čia išsiskiria bulviniais blynais, kropeliais, virta kiauliena ir raginimu paragauti bent 12 patiekalų – po vieną už kiekvieną metų mėnesį.

© Restorano „Kuchmistai“ inf.